Po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paprašė atlikti matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) papildomą vertinimą ir jo rezultatus tvirtinti atlikus papildomą analizę, NŠA ketvirtadienį pranešė sudariusi specialią darbo grupę.
NŠA aiškinsis, kodėl šių metų matematikos VBE rezultatai prasti.
Krasauskienė: reikėtų peržiūrėti metodiką
Su žurnalistais ketvirtadienį kalbėjusi NŠA vadovė R. Krasauskienė atsisakė komentuoti, ar šių metų matematikos egzaminas nebuvo per sunkus, ar bus žeminama matematikos egzamino išlaikymo kartelė, kokia dalis abiturientų egzamino neišlaikė.
Visa tai NŠA vadovė teigė komentuosianti tada, kai bus sudarytos komisijos išvados.
Visgi R. Krasauskienė sutiko, kad kelinti metai iš eilės su matematikos egzaminu kyla bėdų ir turime tokius rezultatus, kokių „nenorėtumėme matyti“.
„Iš pokalbių su specialistais, programų rengėjais, su egzaminų vertintojais galiu pasakyti, kad tai yra sisteminė problema, tam įtakos vienareikšmiškai turėjo ir karantinas, kurio sąlygomis dabartiniai abiturientai mokėsi vienerius metus, bet, antra vertus, mokyklose yra nemažai problemų, tai yra tas pats moksleivių pamokų lankomumas ir moksleivių mokymosi motyvacija, ir mokytojų motyvacija. Daugybė sudėtinių dalių, matyt, ir sudaro problemos esmę“, – komentavo NŠA vadovė.
Pasak jos, panašios tendencijos matomos ir kitose užsienio šalyse.
„Visa Europa susiduria su panašia situacija, yra susilpnėję mokinių gebėjimai ir mokinių mokymosi pasiekimai – tiek gamtos mokslų, tiek tiksliųjų mokslų. Akivaizdu, kad šiai dabartiniai moksleivių kartai dabar mokytojų taikomi metodai tikriausiai nėra tinkami arba nėra pakankami. Dėl tos priežasties, tikriausiai, ateityje reikėtų peržiūrėti ir metodiką“, – svarstė R. Krasauskienė.
NŠA direktorė pažymėjo, jog ateityje keisis vidurinio ugdymo programa, reikalavimai egzaminams, bus daugiau slenkstinių patikrinimų.
„Judam kaip ir visos kitos valstybės panašia kryptimi bandydamos išspręsti šią problemą“, – sakė R. Krasauskienė.
Matematikas: kai kuriems egzaminas buvo neįveikiamas
Lietuva, tobulindama savo švietimo sistemą, pasak jos, siekia lygiuotis į Singapūrą, Suomiją, taip pat – Estiją, Latviją.
Ką jos daro kitaip nei Lietuva?
Neoficialiais duomenimis, valstybinio matematikos egzamino neišlaikė 35 proc. abiturientų, tai yra apie 5,3 tūkst. mokinių.
Iš viso egzaminą ketino laikyti 15 293 moksleiviai.
2021 metais matematikos egzamino neišlaikė 15,2 proc. mokinių, 2020 metais – 32,4 proc., 2019 metais – 17,91 proc., 2018 metais – 12,78 proc.
Ne kartą matematikos egzaminų užduotis rengęs D. Dzindzalieta Delfi pasakojo, kad daliai mokinių šių metų matematikos egzaminas buvo ypač sunkus ir tai, jo įsitikinimu, neturi nieko bendro su karantinu.
„Jeigu mokiniai dėl karantino būtų praradę lygį, nesimokę, tai būtų ir kitus dalykus blogiau laikę. Žinot, kai padarai blogai, po egzamino ieškai pasiteisinimų“, – teigė jis.
„Yra B lygio uždaviniai ir A lygio uždaviniai. A lygio uždaviniai buvo lengvesni, bet jų pagal temas B lygis negalėjo išspręsti, nes jie to nesimokė ir jiems tas lengvumas jokios įtakos nedarė. O B lygio uždaviniai, kurie buvo jiems skirti, buvo neproporcingai sunkūs, sunkesni. Taip ir išėjo, kad egzaminas lyg ir nėra kažkuo išskirtinis, bet tiems, kurie mokėsi B lygiu, jis buvo neįveikiamas“, – komentavo matematikas.
Specialią darbo grupę dėl matematikos egzamino sudariusi NŠA, pasak jo, gali nebent sumažinti egzamino išlaikymo kartelę. Taip, anot jo, yra buvę ne kartą.
„Naujo egzamino jie nerengs, nėra laiko, ant nosies stojimai. Jie negali ir pervertinti darbo, viskas ištikrinta. Egzaminų programoje numatyta, kad preliminari [išlaikymo] kartelė yra 9 taškai, galbūt jie vėl iš naujo susirinks ir tą kartelę nuleis žemyn, ir bus geresnis rezultatas“, – svarstė D. Dzindzalieta.
Neatmeta galimybės, kad bus keičiama išlaikymo riba
Abiturientai, pasak jos, dėl susiklosčiusios situacijos su jokiais nepatogumais nesusidurs.
„Visi valstybinių brandos egzaminų rezultatai turi būti paskelbti iki liepos 12 d., todėl rezultatų skelbimas nevėluoja“, – atsakymuose Delfi pabrėžė ji.
NŠA atstovė patvirtino, jog matematikos egzamino išlaikymo riba priklausomai nuo darbo grupės išvadų gali keistis.
„Siekiama išsiaiškinti, kas turėjo įtakos šio egzamino rezultatams, kad rezultatai objektyviai atspindėtų mokinių pasiekimus. Vertinimo komitetas, tvirtindamas egzamino rezultatus, turi teisę nustatyti ir keisti egzamino išlaikymo ribą (t. y. taškų skaičių, reikalingą egzaminui išlaikyti). Konkretūs sprendimai priklausys nuo ekspertų išvados“, – teigė J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Sunerimo opozicija
Nerimą dėl matematikos egzamino užduočių ir rezultatų išreiškė opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė.
„Tikrai neramu dėl to, kas vyksta su mūsų švietimo sistema. Ar buvo padarytos išvados? Privalomas matematikos egzaminas įvestas tam, kad skatintų vaikų loginį mąstymą, kitus gabumus. Tai yra neabejotinai vienas svarbiausių mokymosi dalykų. O tokie prasti matematikos egzamino rezultatai lemia abiturientų ateitį. Būtina sulaukti oficialių šio egzamino rezultatų ir jų paaiškinimo“, – pranešime žiniasklaidai dėstė politikė.
Ji kėlė klausimus, ar egzamino užduotys atitiko dalyko programą ir mokiniai turėjo galimybę pasiruošti, ar buvo suteikiama tinkama metodinė, konsultacinė pagalba vaikams, mokytojams siekiant kompensuoti pandemijos metu įvykusius mokymosi praradimus.