„Pagrindinis pakeitimas, kad iš poįstatyminio akto kriterijai dėl mokyklų programų, galimybės vykdyti programas ir jas finansuoti perkeliami į Švietimo įstatymą“, – Eltai paaiškino A. Žukauskas.
Politiko teigimu, pildant šį įstatymą nereikėtų griežtinti kriterijų, kuriais remiantis formuojamas mokyklų tinklas savivaldybėse.
„Stengiamės šiuo metu padaryti kuo mažiau keitimų, jie galėtų eiti sąlygų palengvinimo kryptimi. Į apsunkinančias sąlygas aš žiūriu skeptiškai, nes ir taip švietimo bendruomenė turi daug reformų, tai dar papildomų sąlygų užkrauti nesinorėtų“, – teigė „laisvietis“, omeny turėdamas parlamentarų Laimos Nagienės, Ritos Tamašunienės ir Česlav Olševski pasiūlymus įstatymo pakeitimo projektui.
„Ten eina kalba, kad atsižvelgti labiau į mokymo kalbą, į regiono ypatybes dėl vaikų skaičiaus, bet kažką griežtinti aš bent nelabai nusiteikęs“, – pridūrė A. Žukauskas.
L. Nagienė siūlo teisiniame reguliavime įtvirtinti ugdymo kokybės standarto sąvoką, kaip vieną iš kokybinių kriterijų, leidžiančių užtikrinti, kad klasių ir mokyklų sudarymo nenulemtų vien kiekybiniai ar ekonominiai kriterijai. Seimo narė taip pat siūlo numatyti, kad mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės gali būti tvirtinamos ir keičiamos tik įvertinus savivaldybių socialinį ir ekonominį kontekstą bei atsižvelgiant į savivaldybių galimybes užtikrinti savarankiškąsias funkcijas švietimo srityje.
L. Nagienė yra pateikusi siūlymą patikslinti „mokyklos geografinės padėties“ kriterijų ir nustatyti „regiono specifikos“ kriterijų, pagal kurį būtų formuojamas mokyklų tinklas savivaldybėse.
„Siūloma teisiniame reguliavime pakeisti Švietimo įstatymo projekte pasiūlytą „mokyklos geografinės padėties“ kriterijų ir nustatyti „regiono specifikos“ kriterijų, kuris yra platesnio pobūdžio ir apima ne tik galimą atstumo įvertinimą, bet ir konkrečios savivaldybės regiono poreikius, atsižvelgiant tiek į gimnazijos geografinę padėtį, tiek į gimnazijos istorinę ir (arba) kultūrinę reikšmę gyvenamajai vietovei, specifinius demografinius ir (arba) socialinius aspektus“, – teigiama parlamentarės siūlyme.
Seimo narė taip pat siūlo numatyti, kad iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos, Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, būtų proporcingai mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
R. Tamašunienė ir Č. Olševski siūlo nustatyti papildomą kriterijų dėl lavinimo tautinių mažumų kalbomis.
„Siūloma nustatyti specialiuosius kriterijus mokykloms vykdančioms bendrojo lavinimo programas tautinių mažumų kalbomis. Tautinių mažumų mokyklos užima svarbią ir reikšmingą vietą Lietuvos švietimo sistemoje, todėl būtina jas įvardinti Švietimo įstatyme, nustatant bendruosius ir specialiuosius kriterijus bei reikalavimus“, – rašoma parlamentarų pasiūlyme įstatymo pakeitimo projektui.
Įstatymo projektas tikslas – atsižvelgus į Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, specialiuosius ir bendruosius kriterijus, kuriuos atitinkanti mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, nustatyti įstatyme.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.
KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.
Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.
Į KT dar pernai kreipėsi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai, prašydami išnagrinėti Vyriausybės nutarimo dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo teisėtumą. Nagrinėta, ar sprendimas neprieštarauja Konstitucijai bei nepaneigia joje įtvirtintų savivaldybės savarankiškumo ir veiklos laisvės principų.
2021 metų nutarimu Vyriausybė nusprendė, kad pradines mokyklas, progimnazijas ar pagrindinės mokyklos tipo ugdymo įstaigas, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, savivaldybės privalo reorganizuoti arba likviduoti. Išimtys numatytos nevalstybinėms įstaigoms, vaikų socializacijos ir specialiojo ugdymo centrams.