Ministerija ginasi, kad mokytojo profesijos patrauklumui didinti jau yra priėmusi svarbius sprendimus. Švietimo ministerija ramina šalies vadovą – „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimo stebėsenai numatytas ypatingas dėmesys.
„Švietimas yra visų pasidalinta atsakomybė. Švietimo šerdis yra mokytojai. Jie stovi klasėje prieš mokinius, įgyvendina ugdymą. Jiems turi būti skiriama visokeriopa pagalba ir parama. Tačiau švietimas yra visų pasidalinta atsakomybė“, – Eltai perduotame komentare teigia ministerija, atsakydama į G. Nausėdos kritiką dėl naštos perkėlimo ant mokytojų pečių.
„Tvarių pokyčių švietime ir pagalbos mokytojui visada truks, jeigu nebus įtrauktos visos grandys – valstybė, savivaldybė, mokyklos vadovai ir netgi tėvai. Visos grandys turi padėti mokytojui, visi turi savo vaidmenį ir atsakomybę“, – priduriama komentare.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad į švietimo politiką yra įsitraukę ir kiti dalyviai, kurių darbas nepastebimas.
„Savivaldybės, švietimo centrai, Nacionalinė švietimo agentūra yra stipriai įsitraukę į procesus, tačiau jų didelio indėlio labai dažnai nepastebime arba neįvertiname“, – tikina ŠMSM.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad prezidento siūlomas mokytojų darbo užmokesčio kėlimas, kaip vienas iš mokytojo profesijos prestižo kėlimo būdų, jau yra vykdomas. Anot ŠMSM, 2022 metais mokytojų atlyginimai padidinti vidutiniškai dešimtadaliu, šiemet jie augo dar 13 procentų. Taip pat dar 2021 metais pasirašytas susitarimas, kuris leis iki 2024 metų pabaigos dar labiau padidinti pedagogų darbo užmokestį.
„Mokytojų darbo užmokesčio didinimas yra numatytas parlamentinių politinių partijų susitarime, kuris pasirašytas dar 2021 metais. Remiantis šiuo susitarimu, Vyriausybė siekia, kad 2024 metų pabaigoje vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio“, – teigiama komentare.
ŠMSM: mokytojo profesijos prestižas keliamas ir kitais būdais
Ministerija priduria, kad yra priėmusi sprendimus mokytojo profesijos patrauklumui didinti. Pavyzdžiui, būsimi pedagogai skatinami stipendijomis, priėmimas į didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas yra neribojamas. Taip pat ministerija skiria finansavimą esamiems pedagogams įgyti antrą kvalifikaciją.
„Valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti. Pedagogai jau gali teikti paraiškas atrankai į nemokamas studijas. Jas užbaigusieji gali pradėti dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais. Šiemet į nemokamas studijas numatoma priimti iš viso 677 pedagogus“, – pažymi ŠMSM.
Be to, ministerija primena, kad rudenį prasideda nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos mokytojams. Pedagogams suteikiama galimybė studijuoti informatikos magistrantūrą ir tapti informatikos mokytojais.
„Parengta nacionalinė edukologijos mokslų programa, kuriai skiriamas 20 mln. eurų finansavimas. Šios programos tikslas sustiprinti edukologijos mokslo potencialą, finansuoti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, parengti mokslininkus ir dėstytojus, kurie ugdytų jaunąją pedagogų kartą“, – sako švietimo ministerija.
Ministerija ramina – „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimas prižiūrimas
Prezidentas G. Nausėda antradienį akcentavo, kad būtina vertinti tarpinius „Tūkstantmečio mokyklų“ programos rezultatus ir sekti programos įgyvendinimą. Ministerija tikina, kad įgyvendinimo stebėjimui yra numatytas ypatingas dėmesys.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje veiklų įgyvendinimo stebėsenai numatytas ypatingas dėmesys. Jau formuojant programos įgyvendinimo principus numatytas savivaldybių pažangos planų finansavimas naudojant kompensavimo mechanizmą“, – teigiama Eltai perduotame ministerijos komentare.
„Viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu savivaldybes konsultuos Europos socialinio fondo agentūros darbuotojai, reguliariai stebėdami pažangos planų įgyvendinimą, aptardami savivaldybių teikiamas ataskaitas, numatytų rodiklių pokyčius ir kitų įsipareigojimų laikymąsi“, – priduria ŠMSM.
Prezidentas ragina skirti pakankamai išteklių įtraukiajam ugdymui
G. Nausėda, skaitydamas metinį pranešimą, taip pat atkreipė dėmesį, kad norint, jog įtraukusis ugdymas duotų rezultatų, tam reikia skirti pakankamai išteklių.
„Ekonominei ir kultūrinei atskirčiai mažinti turi pasitarnauti ir įtraukiojo ugdymo plėtra. Jau sutarėme, kad visos mokyklos turi atsiverti įvairiausių poreikių mokiniams. Tačiau rezultatų nesulauksime, jei įtraukiojo ugdymo plėtrai ir toliau nebus skiriama pakankamai išteklių“, – antradienį sakė šalies vadovas.
Ministerijos teigimu, įtraukusis ugdymas yra savivaldybių atsakomybė, tačiau ŠMSM savo ruožtu didina finansavimą, skirtą švietimo pagalbai.
„Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ypatingą dėmesį skiria įtraukiam ugdymui ir nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose“, – pabrėžia ministerija.
„Iš viso 2023–2029 m. laikotarpiu papildomai suplanuotos 150 mln. eurų investicijos, skirtos mokykloms: mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. Ugdymo įstaigose jau dabar dirba daugiau kaip 7,5 tūkst. švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo padėjėjų. Bendradarbiaujant su savivaldybėmis, toliau bus didinamas finansavimas švietimo pagalbai“, – akcentuoja ŠMSM.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų padėjėjų skaičius išaugo, o nuo kitų mokslo metų savivaldybių mokyklose planuojama įsteigti apie 100 bandomųjų įtraukiųjų klasių.
„Šiais mokslo metais švietimo įstaigose dirba 3950 švietimo pagalbos specialistų ir 3597 mokytojo padėjėjų. Mokytojų padėjėjų skaičius išaugo dvigubai per pastaruosius ketverius metus – 2018 m. jų dirbo 1 783“, – sako švietimo ministerija.
„Nuo kitų mokslo metų, t. y. 2023-ųjų rugsėjo, savivaldybių mokyklose planuojama įsteigti apie 100 bandomųjų įtraukiųjų klasių. Po išbandymo numatoma nuosekli įtraukiųjų klasių plėtra visoje Lietuvoje. Šiuo metu yra rengiami trys modeliai, kuriuos galės išbandyti mokyklos“, – priduriama ŠMSM komentare.