„Tarp beržinės košės ir užmušimo yra skirtumas. Jūs, be abejo, auklėjate be taisyklių ir kaifuojate, koks vaikas genijus. Užaugom visi gavę į uodegas ir tapom žmonėmis. Staiga Gariūnų pedagogika nusprendė, kad duoti į uodegą negerai. Nereikia taisyklių. Ir vakarais per tuos pedagogikos vaisius į gatvę nejauku eiti. Niekas neteisina Kėdainių atvejo. Bet reikia skirti beržinę košę nuo užmušimo“, – rašė ji po ekonomisto Nerijaus Mačiulio įrašu feisbuke.
Į šį jos komentarą dėmesį atkreipė ir DELFI skaitytojai, ir apžvalgininkas, žurnalistas ir laidų vedėjas Andrius Tapinas.
Savo ruožtu pati S. Šerėnienė DELFI pripažino, kad komentarą parašė pati, tačiau aiškino esą buvusi neteisingai suprasta.
Iššaukė diskusijas
„Socialiniai tinklai apnuogina. Susipažinkite – Saulė Lšpa arba Saulė Šerėnienė, Kauno lopšelis-darželis „Želmenėlis“ direktorės pavaduotoja ugdymui bei KTU švietimo vadybos magistrė
Saulė mano, kad visai neblogai yra mušti vaikus, nes užaugo visa karta ant beržinės košės ir tai vadinosi auklėjimu.
Saulė mano, kad tarp beržinės košės ir užmušimo yra skirtumas ir kad visi užaugom gavę į uodegas ir puikiais žmonėmis tapom.
Saulė mano, kad „va per tuos nemuštus vaikus ir nesuvaldo mokyklos“.
Saulė neteisina Kėdainių, bet...
Saulė realiai mano, kad mušti vaikus yra OK, jeigu tik jų neužmuši.
Saulė yra Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos vadovė, kuri padeda jauniems socialiniams pedagogams greičiau įsisavinti žinias. Galbūt kaip duoti darželyje beržinės košės, kad žymių neliktų. Saulė skaito paskaitas švietimo konferencijose.
Saulė neturėtų būti prileidžiama prie vaikų per patrankos šūvį.
#NebūkitKaipSaulė“, – šeštadienio vakarą rašė A. Tapinas.
Aiškina, kad smurto nepateisina, tačiau vyraujanti pozicija piktina
Savo ruožtu S. Šerėnienė DELFI aiškino, kad rašydama aptariamą komentarą tik norėjo atkreipti dėmesį į pastaruoju metu esą kasdien matomą negatyvą naujienų portaluose – žinias apie mirtinai sumuštą berniuką, kitus aprašomus smurto atvejus.
„Aš pati užaugusi situacijoje, kai už netinkamą elgesį tėvai bausdavo. Tai nereiškia, kad aš pateisinu smurtą – gink Dieve. Kėdainių situacija nėra pateisinama. Tik mane piktina pati pozicija, kad tėvus bausti, mušti, karti, žudyti. Iš to mokosi paaugliai“, – aiškino pašnekovė.
Jos teigimu, viešai eskaluojami smurto protrūkiai jį esą populiarina.
„Mes užaugome baudžiami. Tai nereiškia, kad tai yra absoliutus pozityvas. Tačiau dabar aš susiduriu su situacija, kai tėvai atveda vaikus ir sako: „Aš nebesusitvarkau“. Vaikui yra 2-2,5 metukai. Aš manau, kad tai yra tam tikra tėvystės įgūdžių stoka – galėtų atsirasti tėvystės švietimas, nereikia jų vienareikšmiškai teisti. Tai galbūt narkotikų ar alkoholio, psichotropinių medžiagų pasekmė. Tai valstybės bėda. Tačiau tai iškelti į viešumą kaip dar vieną smurto bangą, juos linčiuoti – negatyvu ir blogai“, – sakė S. Šerėnienė.
Pastebi tėvystės įgūdžių trūkumą
Anot Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos prezidentės, ji negali teisti mamos už bausmes, kurias ši taikė, tačiau tai esą nereiškia, kad ji pati teisina smurtą ar savo vaikus auklėja jėga.
„Manau, kiekvienas žmogus skaito ir priima pagal savo supratimą. Gerbiamo A. Tapino poelgis man savaip neetiškas – jis padarė savo išvadas, pažymėjo mano darbovietę, asociaciją, sukėlė tam tikrą bangą, mano manymu, nereikalingą“, – jaudindamasi, kad nukentės jos kolegos, kurie greičiausiai turės atsakyti už jos nuomonę, kalbėjo S. Šerėnienė.
Pasak pašnekovės, ji su A. Tapinu nebendravo, esą dabar nemato ir jo įrašų, komentarų.
„Aš laikausi labai atviros pozicijos, kad smurtui tikrai ne. Tačiau sakau, kad mes augome pagal vieną kanoną, šie vaikai jau auga pagal visai kitą, juos auklėja kitaip. Galbūt vienas variantų masinių smurto protrūkių – tėvai nebesusitvarko su vaikais tam tikru momentu leisdami labai daug, o paskui reikalaudami iš jų taisyklių, kurių galbūt ir nedavė. Trūksta tėvystės įgūdžių“, – kartojo S. Šerėnienė.
Prisiminė, kokią taisyklę taikė mama
Jos teigimu, jei Lietuvoje būtų įvestas norvegų, suomių ar estų vaikų auklėjimo modelis, „tų teistumų administracine tvarka būtų beprotiškai daug“.
„Aš pati esu gavusi. Ir man kaip vaikui tuo metu buvo aišku, kad to toliau plėtoti aš negaliu. Kas yra nauda? Aš žinojau, kad jei darysiu taip, gausiu beržinės košės, ar ne? Ir to veiksmo aš nevykdžiau toliau. Kitas vaikas galbūt reaguoja kitaip, vaikai visi skirtingi“, – mintimis apie vaikų auklėjimą dalijosi S. Šerėnienė.
Anot pašnekovės, vaikų nereikia mušti, jiems reikia įvesti taisykles.
„Bet aš pateisinu mamą, kuri nebesuvaldo situacijos ir tokių, matau, ateina beviltiškai nuleistomis rankomis, sako: „Aš nebesusitvarkau“. Sakau: „Jūs veskite taisykles“. Tai nereiškia, kad mano darbovietė, asociacija tai toleruoja, tai reiškia, kad aš tai patyriau, man buvo taip, kitam vaikui yra kitaip“, – miglotai kalbėjo S. Šerėnienė.
Tiesa, neaišku, kokias būtent taisykles ji turi galvoje. Perklausta, ar mano, kad beržinė košė yra tinkamas auklėjimo būdas, pašnekovė aiškino tiesiog bandžiusi apie tai diskutuoti.
„Aš užaugau tame tarybiniame laikotarpyje, kur buvo labai viskas aišku – po mokyklos eini namo, jei neini namo, gauni į kaulus. Suprantate, mama labai aiškiai apibrėždavo taisykles. Teisinga tai pedagogika ar neteisinga, vėl, mes nebegalime to vertinti kalbėdami apie šių laikų vaikus. Jie yra kitokie“, – dėstė ji.