„Švogerių“ kraštas: patys įkalinome save įkaitų situacijoje

Visuomenės tyrimas atskleidė, kad dauguma gyventojų mano, kad nepotizmas vis dar sudaro kliūtis skaidriai karjerai ir produktyviam darbui, ypač regionuose kuriamuose versluose. „Kalbant apie toleranciją nepotizmui, visuomenė gan gerai jį atpažįsta ir nelabai toleruoja. Beveik 70 proc. respondentų teigia, kad didelė dalis gabių žmonių nepatenka į darbo rinką ir dėl to galimai Lietuva netenka talentų. Mes esame pakliuvę lyg į įkaitų situaciją, kai dėl šalies mažumo šių reiškinių išspręsti tarsi neįmanoma“, – LRT TELEVIZIJAI sako Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovas Gintaras Šumskas.

„Pagrindinės [nepotizmo] problemos susijusios su įsidarbinimu. Absoliuti dauguma žmonių teigia, kad nepotizmas, asmeninių ryšių su vadovais turėjimas, yra vienas pagrindinių „laidų“ įsidarbinti. Žiūrint keliais lygmenimis, dėl nepotizmo fiksuojami prasto organizavimo atvejai: darbuotojai tarpusavyje bijo bendrauti dideliuose susibūrimuose, kur dalyvauja ir vadovas“, – sako Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovas.

Privataus sektoriaus atstovai mažiau linkę dramatizuoti nepotizmo situacijas, nes savo verslą dažnai kuria įdarbindami sau artimus, pažįstamus žmones, remdamiesi rekomendacijomis.

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Algis Davidavičius sako, kad šeimyniniai verslai nėra blogai, bet iš tikrųjų jų nėra daug. Tačiau mūsų šalies įstatymai palieka spragas elgtis nesąžiningai. Didesnėse privataus verslo bendrovėse, kuriose labiausiai klesti nepotizmas, derėtų keisti kultūrą. A. Davidavičiaus teigimu, tai galima daryti visuomenės ir institucijų pastangomis. Aukštesni etikos standartai turėtų padėti plėstis verslams ne tik pačioje šalyje, bet ir regione.

Išsamiau – pokalbyje su ekspertais.