Visgi, garantuoti, kad vasario pradžioje šaukiama LSDP konferencija paskelbs apie partijos keliamą kandidatūrą, A. Sysas negalėjo.
„Nieko negaliu garantuoti. Aš tikrai labai noriu, kad partija turėtų savo kandidatą. Partija yra didžiausia, reitinguose turime pasitikėjimą iš rinkėjų. Mano galva, būtų labai blogai, jeigu neturėtume savo kandidato“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė A. Sysas.
„Su daug kuo kalbėjau – visi tikimės, kad mes turėsime savo kandidatą ir už jį balsuosime“, – kalbėjo jis.
Viešojoje erdvėje netyla diskusijos, kodėl LSDP delsia priimti sprendimus dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose. Po praėjusią savaitę vykusio partijos tarybos posėdžio, klausimų kilo dar daugiau – LSDP vadovybė teigė dalyvausianti „visuose politiniuose procesuose“, tačiau patvirtinti, ar kels socialdemokratų partijos kandidatą, negalėjo. Daugiausiai skyrių paramos sulaukianti partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė taip pat neatsako, ar taps socialdemokratų kandidate, o rinkimų štabo vadovas Robert Duchnevič aiškina, kad tokiu būdu siekiama išlaikyti intrigą.
Klausiamas, ar tokia strategija yra tinkama, A. Sysas leido suprasti, kad veikiausiai elgtųsi kiek kitaip ir apie partijos keliamą kandidatą paskelbtų anksčiau.
„Laikas parodys, ar ši strategija buvo gera, ar bloga. Man teko kažkada būti štabo vadovu. Mano strategija buvo šiek tiek kitokia – visada laikiausi tokios nuostatos, kad vieni rinkimai baigiasi ir kiti, dieną po rinkimų, prasideda“, – kalbėjo A. Sysas.
„Štabas turi savo strategiją ir ja vadovaujasi. Žinote, kaip kokioje dramoje ar spektaklyje – reikia pauzę laikyti. Kuo ilgesnė pauzė, tuo aktorius brandesnis. Šioje vietoje partija nutarė eiti šiuo keliu. Nesivadovausiu „Dviračio žinių“ sąmokslo teorijomis, kur mūsų pirmininkė nori būti labiau – ar Vilniuje, ar Briuselyje. Palaukime, nedaug liko“, – prognozuoti, ar tokia laikysena socialdemokratams pasiteisins, nesiėmė Seimo narys.
Už dabartinį prezidentą balsuoti nenorėtų
Visgi, nepaisant to, ar LSDP dalyvaus prezidento rinkimuose su savo kandidatu, A. Sysas neabejoja – pagrindinis socialdemokratų konkurentas, kaip ir daugeliui kitų pretendentų į šalies vadovo postą, yra G. Nausėda. Antrajame ture, jo manymu, dabartinis šalies vadovas galėtų susidurti su LSDP atstovu.
„Antras kandidatas galėtų būti socialdemokratų – Vilija Blinkevičiūtė. Jeigu taip įvyks, tai greičiausiai bus antras turas“, – svarstė jis.
„Jeigu mes nestatysime kandidato (...), antro turo gali ir nebūti. Jau vien dėl to mes turime eiti į rinkimus“, – pabrėžė Seimo narys.
Mėnesio pradžioje pranešdamas apie ketinimus siekti antrosios kadencijos, G. Nausėda teigė, kad „pagal požiūrį į gerovės valstybės tikslus“, jis dažnai priskiriamas kairiajam politiniam sparnui. Apie kairuoliškas pažiūras prezidentas yra deklaravęs ir anksčiau.
Visgi, A. Sysas su tuo nesutinka – jo manymu, G. Nausėda nepateikė jokių kairiąją ideologiją atspindinčių socialinės ar ekonominės politikos siūlymų.
„Reikėtų mikroskopo pamatyti kairumą“, – konstatavo socialdemokratas.
„Aš labai norėčiau pamatyti kokį nors kairuolišką, rimtą pasiūlymą – ne mažų pensijų padidinimą, nes tai yra grynai žmogiškas pasiūlymas, elementariai empatiškas. (...) Kur kairuoliški mokesčiai, apie kuriuos prezidentas šnekėjo? Prezidentas iškėlė gerovės valstybės modelį – kad einame gerovės valstybės link. Tam, kad siekti tos gerovės, reikia pinigų. Buvęs ekonomistas tai puikiai žino“, – pažymėjo A. Sysas.
Kairės požiūrio, akcentavo A. Sysas, G. Nausėdai trūksta ir žmogaus teisių klausimais.
„Bent jau iš pasisakymų, iš veiksmų – (...) kairuoliškumo nematau. Čia toks labai archajiškas, dešinysis konservatyvizmas“, – svarstė jis.
Todėl A. Sysas atmeta ir spekuliacijas, esą LSDP ketina prezidento rinkimuose išreikšti paramą G. Nausėdai. Tiesa, politikas pripažino, kad keletas socialdemokratų skyrių buvo įtraukę šalies vadovo pavardę į galimų kandidatų sąrašą.
„Aš tikrai nenoriu balsuoti už Nausėdą“, – patikino Seimo narys.
„Partija gali remti, bet aš turiu savo asmeninę nuomonę ir jos laikysiuosi“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūras.
Taip pat žinomi dar 5 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, advokatas Ignas Vėgėlė, teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas, anksčiau į LRT generalinius direktorius bandęs kandidatuoti Zenonas Andrulėnas.
Apie antrosios kadencijos siekį paskelbė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Darbo partija sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose žada priimti sausį, socialdemokratai – vasarį.