„Veto yra pagrįstas, nes gerbiamo Seimo nario pasiūlytos pataisos vėlgi atvertų duris fiktyvių įmonių kūrimuisi. Mes ir taisėme anksčiau Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kad baigtųsi prekyba įmonėmis, kai garaže buvo registruojama per tūkstantį įmonių. Mano supratimu, ta pataisa grąžintų į trejų metų senumo padėtį, kai būtų prisikūrusių (fiktyvių) įmonių, jas pirktų užsieniečiai, kurie tik nori turėti leidimą gyventi Lietuvoje ir toliau laisvai keliauti Europos Sąjungos ir Šengeno erdvėje“, – BNS komentuodamas prezidentės veto sakė T. Žilinskas.
Prezidentė trečiadienį atmetė Seimo baigiant sesiją priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisą, kad tam tikri reikalavimai užsieniečiams iš trečiųjų šalių galiotų tik pirmą kartą prašant leidimo gyventi Lietuvoje, motyvuodama, kad jos atveria kelia fiktyviam verslui, o Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad ji sudarys galimybes į Šengeno erdvę atvykti pavojingiems asmenims.
Prezidentės atmesta Seimo pataisa numatė, užsienietis iš trečiųjų šalių, pirmą kartą prašydamas laikino leidimo gyventi Lietuvoje vadinamuoju verslo pagrindu, turėtų būti įkūręs savo įmonę ne trumpiau kaip pusę metų, jos kapitalas turėtų siekti ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, o bendras darbo užmokesčio fondas darbuotojams būti ne mažesnis kaip dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio. Tačiau gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dvejus metus toks užsienietis po to leidimą prasitęstų be jokių ribojimų, o jo įmonė jau galėtų ir nebeveikti.
Seimas įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus priėmė birželio pabaigoje. Juos inicijavo Vyriausybė siekdama palengvinti galimybes į Lietuvą atvykti dirbti aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir užsieniečiams čia steigti startuolius. Tačiau balsuodamas dėl priėmimo Seimas pritarė ir socialdemokrato Algirdo Syso pasiūlymui, kurį būtent ir vetavo šalies vadovė.
Siūlymo iniciatorius sako, kad prezidentės sprendimą lėmė iniciatyvą sukritikavusios saugumo tarnybos, vengiančios didesnio darbo krūvio.
„Gal prezidentės aplinka ir prezidentė įsigilino labiau, aš nematau pažymų, kurias turi prezidentė ir Prezidentūra. Tai gal man sunkiau būti objektyviam šiame reikale. Bet aš manau, kad ko gero saugumo vektorius imą viršų prieš ekonominės naudos vektorių ir tų žmonių, kurie ypač iš Rytų bėga kaip ekonominiai migrantai, problemų sprendimą. Kiekviena tarnyba turi užsiimti savo darbu, kad tie kenksmingi elementai čia nepatektų, mokesčių mokėtojų pinigai eina kiekvienai tarnybai. Aišku, lengviausia, kad nereikėtų daryti kokio darbo, pasakyti, kad galimai visi gali būti nusikaltėliai ir uždaryti, iš principo nieko neleisti. Ko gero, (Valstybės saugumo departamentas) eina lengvesniu keliu“, – BNS komentuodamas veto sakė A. Sysas.
Parlamentaras pabrėžia, kad pataisų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu buvo suinteresuoti „ekonominiai migrantai, ypač pabėgę iš Rusijos“, kurie kreipėsi ir į jį, ir į kitus Seimo narius.
Pagal Vyriausybės inicijuotas pataisas, lengviau dirbti ir gyventi šalyje galėtų užsieniečiai, kuriantys startuolį, tai yra įmonę, susijusią su naujomis technologijomis ar kitomis Lietuvos ūkiui reikšmingomis naujovėmis. Jie galėtų ne tik greičiau, per mėnesį, gauti laikinąjį leidimą gyventi, tačiau ir atsivežti savo šeimą. Be to, dvejus metus tokiam užsieniečiui nebūtų taikomi papildomi reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus, minimalaus įstatinio kapitalo. Įstatymų pakeitimai numatė, kad šeimą atsivežti galėtų ir įmonių, kurių metinė apyvarta viršija ar yra lygi 0,5 mln. eurų, vadovai, nesantys įmonių akcininkais, taip pat ir minėti smulkūs verslininkai, į įmonę investavę ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų savo lėšų. Vadovams laikini leidimai gyventi Lietuvoje bus išduodami trejiems metams.
Trūkstamiems Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams būtų galima mokėti nebe du, o 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio algą. Aukštos kvalifikacijos specialistams būtų prilyginti ir asmenys neturintys aukštojo mokslo diplomo, bet turintys penkerių metų darbo patirtį toje srityje.
Įstatymo pataisose buvo numatyta, jog atvykstantis užsienietis negali uždirbti mažiau negu tą patį darbą toje pačioje įmonėje dirbantis Lietuvos pilietis, o jeigu įmonėje nedirba Lietuvos piliečių, užsieniečių alga negali būti mažesnė negu vidutinis mėnesio darbo užmokestis tame sektoriuje.