Kambaryje jie buvo ne vieni, viską girdėjo suaugusio vyro, prievartavusio mergaitę, dukra. Tik girdėjo, nes ir jai buvo užrištos akys – tai turėjo būti žaidimas.
„Rankos buvo surištos už nugaros, kojas pririšo prie lovos, numovė šortus, apatines kelnaites, pakėlė marškinėlius ir pradėjo liesti, čiupinėti. Lindo su lytiniu organu prie apatinės dalies, kišo, bandė“, – taip „žaidimą“ su drauge ir jos tėčiu mokytojai apibūdino prievartą patyrusi mergaitė.
Beveik ketverius metus mergaitė tylėjo – buvo prigrasinta, kad „jei kažkam pasakys, bus dar blogiau“.
Siekiant apsaugoti nepilnametės interesus nei jos, nei kitų istorijoje dalyvavusių asmenų duomenys nebus atskleisti.
Kaime norėjo pradėti naują gyvenimą
Dvi dukras auginanti šeima vis skendėjo skolose, tad gavę pasiūlymą apsigyventi nors ir aptriušusiame, tačiau nuosavame name su gabalėliu žemės – nedvejojo.
Gyvenimo sąlygos nedžiugino: name stovėjo kelios lovos, kurias naujakuriai tučtuojau išmetė, nusprendė miegoti ant čiužinių, kuriuos pasitiesė tiesiog ant grindų. Viename kambaryje buvo spinta, virtuvėje – sukrypusi spintelė be durelių.
Šeima svajojo apie naują gyvenimą – gabalėlį žemės pavertė daržu, kuriuo rūpinosi dviejų dukrų mama. Vyras dažnai likdavo su mergaitėmis, vienai jų tuo metu buvo vos treji.
Kartais vyras dirbdavo pavienius darbus pas ūkininkus: šienaudavo ar kraudavo malkas. Po kurio laiko pradėjo dirbti statybose. Tuo metu namo negrįždavo visą savaitę, gyvendavo garaže.
Į nuošalų kaimą kartu su šeima atsikraustė ir mažametė mergaitė, kuri netrukus susibičiuliavo su netoliese gyvenančia vienuolikamete kaimyne. Ji ir patyrė šią košmarišką istoriją.
Vienuolikametės mergaitės gyvenimas taip pat nelepino. Nuo pat gimimo ji turėjo specialių poreikių, lankosi pas pedagogus, turi klausos negalią. Jos mama taip pat.
Mergaitė ieškojo užuovėjos – negalią turinti mama skundėsi silpna sveikata, tačiau nevengdavo per dažnai pakilnoti stikliuką.
Abi šeimos įvykio metu buvo įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašą.
Mergaičių žaidimų aikštelė
Vienuolikametė mergaitė dažnai užsukdavo pas savo draugę pažaisti. Žaisdavo trise – ji, draugė ir draugės sesuo, kuriai tuo metu buvo vos treji.
Susirinkusios mergaitės laiką leisdavo lauke arba namo viduje, o jas prižiūrėdavo draugės tėvas. Mama dažnai išeidavo rūpintis daržu arba uogauti ir grybauti į netoliese esantį mišką.
Mergaitės žaisdavo paprastus žaidimus. Vienas mėgstamiausių – „Batų košė“. Surinkdavo visus batus, sudėdavo ant žemės didžiajame kambaryje, pasakydavo skaičių ir paimdavo tą skaičių atitinkantį batą.
Vienuolikametė šiuose namuose jautėsi kaip sava. Čia ne tik žaisdavo ir valgydavo, bet ir maudydavosi ar išsiskalbdavo drabužius. Dažnai likdavo ir visam savaitgaliui, kartu su draugės šeima keliaudavo ir į miesto šventes.
Suaugusiojo „žaidimas“
Pas šeimą kone kasdien vienuolikametė lankydavosi visą vasarą. Čia ji pasislėpdavo nuo namuose laukiančių negandų, tačiau vieną dieną žaidimai virto košmaru.
Tą dieną trejų metų mergaitė miegojo, kitame kambaryje žaidė vienuolikametė su drauge. Pas jas užsuko tėvas.
Mergaitė pasakojo, kad draugės tėtis joms abiems užrišo akis. Tai turėjo būti žaidimas.
Po ketverių metų prabilusi mergaitė apie patirtą siaubą pirmiausia papasakojo savo mokytojai. Mergaitė pasakojo, kad žaidžiant su drauge atėjo tėtis. Jos esą dažnai jį pakviesdavo, jei žaidimo metu reikėdavo užrišti akis, nes pačios to nemokėjo.
Tėvas pradėjo prievartauti vienuolikametę. Užrišęs akis nutempė iki lovos ir prie jos pririšo kojas, žemyn nutraukė šortus ir apatines kelnaites, į viršų pakėlė marškinėlius. Iš pradžių mokytojai, o vėliau ir policijos pareigūnams mergaitė pasakojo, kad „kojos šniūru buvo pririštos prie lovos, tada numovė šortus ir apatines kelnaites ir kulkšnių“.
Numovęs drabužius vyras pradėjo „kišti savo lytinį organą“. Mergaitė pasakojo, kad „jautė jo kūną, tą vietą, kur yra lytiniai organai“. Kai vyras žagino vienuolikametę, ši pradėjo klykti, rėkė ir šalia buvusi jo dukra. „Tėti, paleisk, jai skauda“, – rėkė dukra, tačiau tėvas nereagavo, kol dviejų mergaičių klyksmai nepažadino kitame kambaryje miegojusios kitos jo dukros.Vyras išsigando, kad viską pamatys prabudusi mergaitė, todėl paleido vienuolikametę.
Ši greitai apsirengė ir verkdama spruko iš kaimynų namo. Vos grįžusi mergaitė puolė į lovą ir verkė.
Po šio įvykio mergaitė nebesilankė draugės namuose, nors dar kelis kartus buvo susitikusi. Šeima apgriuvusiame name gyveno tik vieną vasarą, atėjus rudeniui išsikraustė.
Mergaitė išsigalvojo?
Įvykio liudininke tapusi vyro dukra iš pradžių neigė savo draugės pasakojimus, tačiau kiek vėliau persigalvojo.
Policijos pareigūnams ji pasakojo, kad nieko apie įvykį nežino, kad jo nė nebuvo, tačiau grįžusi namo mamai prasitarė, kad matė keistus tėčio veiksmus. „Tėtis buvo apsikabinęs draugę ir bučiavo jai į kaklą“, – taip savo tėčio veiksmus apibūdino mergaitė.
Kodėl ji iš karto to nepapasakojo policijos pareigūnams? Bijojo. Tik nepasakė, kodėl ir ko bijojo. Apie tėčio veiksmus ji mamai papasakojo tuomet, kai namuose liko vienos.
Viską neigė ir mergaitės išžaginimu kaltintas vyras. Jo teigimu, namuose dažnai laiką leidusią dukros draugę priimdavo kaip savą: vaišindavo, pasiimdavo į šventes, jei pirkdavo ledų – nupirkdavo ne tik savo dukroms, bet ir jai.
Ekspertizės akte buvo pažymėta, kad vyro sugyventinės telefone buvo rasta nukentėjusios mergaitės nuotrauka. Nuotraukoje buvo įamžinta nuoga nukentėjusi mergaitė ir išžaginimu kaltintas vyras. Buvo rašoma, kad šeima namuose dažnai vaikšto be drabužių. Visa tai vyras paneigė.
Mažametės išprievartavimu apkaltintas vyras teigė, kad niekada nebuvo surišęs ar lietęs mergaitės, jo teigimu, visi mergaitės liudijimai apie lytinį organą, prie lovos pririštas kojas, užpakalio ir intymių vietų glostymą tėra fantazija.
Vyras tvirtino, kad mergaitė išsigalvojo ir pačią lovą. Jo teigimu, jų namuose yra tik čiužiniai, esą baisios būklės lovas vos išsikraustę jie išmetė. Nors viena liudininkė savo pasakojime nurodė, kad kartą, kai ji nakvojo išžaginimu kaltinamo vyro namuose, šis pradėjo glostyti jos koją. Tą naktį esą moteris miegojo lovoje, o jis – ant čiužinio, patiesto šalia lovos.
Po ketverių metų prabilusią mergaitę apžiūrėjo ir medikai. Jie nustatė, kad mergystės plėvė nepažeista, o „lytiniai santykiai nepažeidžiant mergystės plėvės yra neįmanomi“. Pati mergaitė taip pat teigė, kad kraujo nematė, jautė tik skausmą.
Iš balos išlipo sausas
Kai mergaitė pradėjo kalbėti apie košmarišką įvykį, jos mama ir sesuo susisiekė su išžaginimu kaltinamu vyru ir pasiūlė susitikti, nes „tai ne telefoninis pokalbis“.
Susitikimo metu vyras laikėsi atokiau, kalbėjosi mergaičių mamos, tačiau vėliau, pasak nukentėjusios mergaitės šeimos, pradėjo siūlyti „tartis, nes jam gresia 15metų“.
Vos mergaitė apie patirtą prievartą prabilo mokytojai, iš karto buvo pranešta policijai. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau vėliau jį nutraukė. Mergaitė buvo įvardyta kaip „linkusi fantazuoti“.
Pasakodama įvykio aplinkybes mergaitė įvardijo, kad vyras užrakino virtuvės duris, tačiau pareigūnai vėliau išsiaiškino, kad tos durys neužsirakina.
Pareigūnams įtarimų sukėlė ir mergaitės pasakojimo detalės: vieniems pasakojo, kad buvo surištos ir rankos, ir kojos, kitiems – tik kojos. Nors mergaitė apie įvykius prabilo tik po ketverių metų ir teigė, kad ne viską atsimena.
Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nurodant, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę.
Kol įvykis buvo tiriamas, vyrui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši kardomoji priemonė buvo panaikinta nutraukus ikiteisminį tyrimą.
Svarbiausi faktai liko nepastebėti
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) Socialinio darbo vadovė Vaida Matusevičiūtė įvardijo svarbiausią ikiteisminio tyrimo faktą – nukentėjusios mergaitės draugė patvirtino, kad jos tėtis elgėsi neleistinai, tačiau policijos pareigūnų tai neįtikino.
„Mes vienareikšmiškai manome, jog šis galimas prievartos aktas prieš turinčią specialiųjų poreikių mergaitę buvo prastai tirtas. Tyrimą nutraukusi prokurorė smulkiai aprašo mergaičių tarpusavio nesutarimus, kas su kuo norėjo ar nenorėjo draugauti, tačiau toks faktas, kaip įtariamojo dukters vėlesnis pasipasakojimas mamai, kad „tėtis vis tik lindo prie X“ ar įtariamojo siūlymas mergaitės mamai „derėtis“ lieka be dėmesio, – teigė V. Matusevičiūtė. – Nuostabą kelia tyrimo metodas, kai galutinę tiesą paskelbia įtariamasis, nepatvirtindamas jam pateiktų kaltinimų.
Ar vyksta šalyje kokie mokymai teisėsaugai, kaip apklausti specialiųjų poreikių turinčius vaikus, suaugusius? Mokymai, kuriuos vestų ne NVO sektorius? Panašius klausimus norėtume užduoti ir vietos VTAS – kodėl negynėte mergaitės intereso, net ir mūsų raginami, neryžtingai trypčiojote?
Mamos, artimieji, specialistai, nenuleiskime rankų, kai paaiškėja tokie baisūs atvejai, šie vaikeliai nėra tik statistinis vienetas nutrauktų bylų archyve. Jau pasiekta, kad psichologai dalyvautų visose vaikų apklausose, sekantis žingsnis galėtų būti vaiko advokato atsiradimas procese. Kviečiame skambinti ir mums 24/7 centro SOS pagalbos numeriu 8 679 61617.“
| *Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. +370 65500775, el. paštu kmd.asoc@gmail.com (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)* | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (+370 65052858) |