R. Karbauskio išėjimas iš Seimo – galimai planuotas, bet nieko iš esmės nepakeis
Pasak Rimvydo Valatkos, žmogui, kuris valdo 150 mln. eurų vertės turtą, nelabai yra ką veikti opozicijoje, todėl Ramūno Karbauskio pasitraukimo iš Seimo motyvai gana aiškūs. Vis dėl to, kol tai faktiškai dar neįvykę, dar reikia apie tai kalbėti atsargiai.
A. Tapino vertinimu, dabar R. Karbauskis jau apskritai niekam neturėtų būti įdomus, nes yra daug svarbesnių klausimų. „Mes turime žiauriai sudėtingą situaciją su pandemija, turime dviejų – nueinančios ir ateinančios valdžių susikirtimą <...> bet turime Seimo narį, kuris nieko negavęs dabar daužo būgnais ir skalambija ir bando <..> visais įmanomais būdais atkreipti dėmesį į save.“ – dėstė A. Tapinas.
Politologo M. Jastramskio nuomone, čia vertas dėmesio vienintelis klausimas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos ateitis. „Man įdomus dalykas, ką tai reiškia partijai ir frakcijai <..> LVŽS frakcija lieka, kas jai vadovaus, ką tai reiškia partijos ateičiai? Ar tai reiškia, kad Karbauskis išeina, paskui vėl prisimins, sugrįš į partiją? Ar tai g ali reikšti, kad ateityje valstiečių lyderystę perims kažkas kitas? Tas, kas yra Seime, vadovauja frakcijai, jis turi vadžias tai vadinamai viršūnei.“ – sakė M. Jastramskis.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė J. Novagrockienė pritarė, kad situacija labai įdomi partijos likimo požiūriu. „Man atrodo, kad Karbauskis planavo trauktis, jis tiesiog išlaukė momento, kad galėtų faktiškai šantažuoti dabartinę daugumą, koaliciją. Ji iš esmės paralyžiuota <...> Tam tikra prasme, tai – politinis boikotas.<...> Padarytas Karbauskio šou ir tam tikras šantažas. <..> Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir pozicija prie to prisidėjo, kai buvo skaičiuojama ir bandoma vienaip ar kitaip eliminuoti stipresnes LVŽS pajėgas“ – dėstė J. Novagrockienė. Pasak politologės, Karbauskio pasitraukimas partiją tik sustiprintų.
VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė antrino, kad šis Karbauskio trankymas durimis buvo planuotas, nes jokios logikos palikti Seimą ir partijos lyderystę dėl viešai nurodomų motyvų. „Įdomu, kaip toliau plėtosis LVŽS vidiniai dalykai. Ilgai matėme dvigalvystę partijoje <...> susiskaldymą. Skvernelis mini lyderystę, o tai visiškai pakeistų partijos veidą. <...> Ilgalaikėje perspektyvoje labai įdomu, nes dabar partija yra įsitvirtinusi, kaip antra svarbiausia partija politinėje sistemoje ir nuo jos likimo ateityje daug kas priklausys“ – kalbėjo A. Ramonaitė.
Ministrų sąrašas apgalvotas, bet patvirtinti jį visą – šansų nedaug
A. Ramonaitės nuomone, Ingridos Šimonytės siūlomas ministrų sąrašas galėtų būti patvirtintas visas, nors ir tikėtina, kad prezidentas Gitanas Nausėda norės parodyti savo valią ir kažko nepatvirtinti. Vis dėl to, pasak politologės sąrašas gerai apgalvotas.
A. Tapinas nesutiko ir sakė, kad šansų pritartų visam siūlomam ministrų kabinetui – nėra. „Sąrašas pagal kokybę nėra labai stebuklingas. Yra stiprių ir yra silpnų vietų. Dėl jokio kito kabineto nevyko tiek aštrių visuomeninių diskusijų. Tai yra gerai, nes rodo, kad visuomenei įdomu, kas valdys ir kas priiminės vykdomosios valdžios sprendimus. <...> Kai kurie kandidatai po kelių savaičių tokio „grilinimo“ jau atrodo silpniau. Tai jau yra objektyvūs kriterijai nepatvirtinti viso kabineto. Kitas dalykas yra prezidento asmeninės ambicijos. Ir trečia, kad prezidento pritarimas visiškai neįkišant prezidento nuomonės, mums padovanojo Jaroslavą Narkevičių ir Ritą Tamašunienę.<...> Tai jokių šansų, kad praleistų visą ministrų kabinetą, kai jame tokie kandidatai, kaip Gintarė Skaistė, Evelina Dobrovolska, Simonas Gentvilas“ – kalbėjo A. Tapinas.
„Buvo laiko pabendrauti ir suvokti visas įmanomas problemas. Man kyla klausimas dėl Gintarės Skaistės. I. Šimonytė puikiai žinojo apie jos reputacinę problemą ir nusprendė į tai nekreipti dėmesio. Nepaisant to, kad buvo <..> manifestas iš G. Landsbergio pusės, kad kelsime pačius aukščiausius etinius ir moralinius standartus ir jie turės prilygti politiniams standartams, o tu po savaitės į ministrus nominuoji žmogų, kuris važiavo ir buvo sugautas girtas? <...> Ar iš tikrųjų nėra kandidatūrų, kurios nesukeltų būsimai premjerei tiek daug potencialaus galvos skausmo ateityje.
Trys ar keturi ministrai yra vaikštantis galvos skausmas. <...> Jei prezidentūra bus priversta patvirtinti A. Dulkį, tai labai atidžiai stebės, kaip jam sekasi. <..> I. Šimonytei vienu metu gali tekti gesinti gaisrus gal 5-6 ministerijose. Gal tik pusėje ministerijų, tų gaisrų galbūt nebus.“ – sakė A. Tapinas.
M. Jastramskis apie Laisvės partijos siūlomus kandidatus į ministrų postus sakė, kad greičiausiai partija nebuvo labai pasiruošusi tą daryti, nes nežiūrėjo taip toli į priekį, kad numatytų tris ministrus, jau nekalbant apie konkrečias ministerijas. „Jų strategija buvo patekti į Seimą, remiantis keliais konkrečiais klausimais. <...> Tai nors ir ideologinė, bet nauja partija ir ji atsineša tas pačias problemas, kurias turėjo kitos naujos partijos. Čia jokiu būdu nededu lygybės ženklo, tik sakau, kad naujos politinės partijos susirenka, bet jos neturi įdirbio, daug stiprių kadrų <...> Iš kur tuos ministrus paimti, jei iki rinkimų jų nebuvo? Yra tam tikri atskiri žmonės, kurie turi tam tikras ideologines pažiūras, bet nėra ilgalaikės partinės organizacijos su kadrais, nėra tam tikrų profesionalų“ – kalbėjo M. Jastramskis. Pasak jo, yra ir kita pusė, kuomet balsavusieji žinojo už ką balsuoja, žinojo kokie žmonės yra sąraše ir ką jie renkasi.
J. Novagrockienės teigimu, tokios situacijos susiklosto, kai į parlamentą patenka partijos, turinčios sąlyginai nedaug žmonių. Tuomet nėra kritinės masės ir nebėra iš ko rinktis. „Manau, kad I. Šimonytė turėjo bent jau su biografijomis susipažinti, nemanau, kad ji taip va bank teiktų, labai neatsakingai atrodytų. Visada atrodydavo, kad tai žmogus labai linkęs prisiimti atsakomybę ir nori kuo greičiau pradėti dirbti.“ – tęsė J. Novagrockienė.
Kalbėdamas apie pirminę reakciją į pateiktą sąrašą ir nuotaikas, kurios buvo gan pozityvios, R. Valatka sakė, kad geriau įsižiūrėjus, tokio įspūdžio jau nebėra. Vis dėl to, prezidentui atmetus vieną ar kitą kandidatą ir į tas vietas paskyrus kitus – situacija galėtų vėl pasikeisti . „Vienintelis dalykas kur valdančioji dauguma suklydo, tai, kad Seimo pirmininko pozicija kažkodėl buvo atiduota frakcijai, kuri turi kiek daugiau, nei 10 žmonių. Tai iš esmės palikti Seimą nevaldomą. Mano galva, tą postą turėjo imti konservatoriai.<..> Čmilytė-Nielsen galėjo eiti į vykdomąją valdžią, liberalai tada galėjo turėti kitas ministerijas. O Laisvės partija <...> tai idealiu atveju būtų gerai, kad ji mokyklą praeitų Seime, vadovaudama komitetams, būdami Seimo pirmininko pavaduotojais. Galbūt po dvejų metų, kai reikėtų keisti kažkurį ministrą, galėtų pakeisti.“ – kalbėjo R. Valatka.
„Galima būtų svarstyti ir taip, kad būsimoji premjerė, žinodama, kad prezidentas, negali patvirtinti in corpore visų, labai ramiai sutiko su satelitinių partijų kandidatais, kad juos prezidentas praretintų. <...> Tai yra politiko elgesys <..> Čia nėra sąmokslo teorija. Jūs pateikėte, aš priėmiau. O po to jau manęs nekaltinkite.“ – kalbėjo R. Valatka.
„Nėra taip paprasta prezidentui imti ir atmesti kandidatūras. Jis turi remtis kažkokiu labai aiškiu principu. Jis negali, kad šiaip, silpnas žmogus, nes tai nebus argumentas.<...> Tai, kad kažkas neturi patirties, tai klius ir Aušrinei Armonaitei, o to niekas nenorėtų pritaikyti.“ – sakė A. Ramonaitė. Profesorė pridūrė, kad galbūt galima rasti aiškesnių argumentų atmesti S. Gentvilo kandidatūrą, motyvuojant jo santykiais su aplinkosaugininkų bendruomene. Vis dėl to reikia nepamiršti, kad kiekvienas kandidatas turi tam tikrą savo misiją. „Tarkime labai įdomus Laisvės partijos ėjimas dėl E. Dobrovolskos. Tai galbūt toks toliaregiškas bandymas vėliau paimti dalį lenkų bendruomenės balsų, atimti iš LLRA-KŠS. <...> imant žmogų, kuris akcentuoja problemas, kurios rūpi būtent tai bendruomenei.“ – dėstė A. Ramonaitė.
A. Tapinas nesutiko, kad prezidentūrai gali pristigti argumentų, nes prie ko prikibti galima rasti visada. Kaip pavyzdį, jis pateikė A. Dulkio kandidatūrą ir priminė, kad prezidentūros lūkestis buvo šiame poste matyti mediką. Klausimų dėl G. Skaistės kandidatūros, pasak A. Tapino neturėtų kilti, nes ir taip aišku, kad žmogus sustabdytas už vairavimą išgėrus negali būti ministru.
„Taip, K. Adomaitis ateina į gerą poziciją. Po J. Narkevičiaus bet kas bus geriau. Kurį laiką. Kol neprasidės potencialios klaidos. Ingrida tą turėjo žinoti. Mes galime suponuoti, kad tą žinodami, jie priėmė tą sprendimą, tikėdamiesi tam tikros netikėtos paramos iš prezidentūros. T. y., kad tam tikri kandidatai bus atmesti.“ – kalbėjo A. Tapinas.
Nauja valdžia kalba kitaip, bet ką tai duos – vertinti dar anksti
Diskusijos dalyviai paprašyti įvertinti kokie pokyčiai ateis kartu su naująja valdžia, aiškiai išskyrė visai kitokią kalbėjimo manierą ir toną.
„Jei palyginsime nueinančią vyriausybė ir ateinančią, tai yra visai kitoks kalbėjimas. Anie buvo pikti, nelaimingi, visur ieškantys priešų. Šitie kalba aiškiai, žmonių kalba, rišliai dėsto mintis. <..> Bėda yra ta, kad jie lygiai taip pat reaguoja į kritiką.<...> Lygiai taip gali pradėti reaguoti ir Seimo dauguma“ – sakė R. Valatka.
„Visai kitas lyčių lygybės santykis. Ir antras ryškus pokytis, tai grįžimas nuo technokratinės prie politinės vyriausybės. Tačiau ko neatnešė, o žadėjo, tai kitokią, naują politinę kultūrą ir kažkokį profesionalesnį, adekvatesnį požiūrį į covid situaciją. Kai Seimas išgriūna dėl covid, tai prastas pavyzdys visai visuomenei“ – kalbėjo A. Ramonaitė.
Pasak A. Tapino valdančiųjų kerštas valstiečiams žaliesiems dabar gali smarkiai pakišti koją balsuojant dėl I. Šimonytės skyrimo, todėl pokyčių dar teks palaukti, pirmiausia teks išklausyti politines rietenas. „Tikrai opozicija neišties rankos ir mes pamatysime, kad šitoje situacijoje, kai būtina kuo greičiau suformuoti vyriausybę, kuo greičiau paskirti sveikatos apsaugos ministrą, duoti žmogui priėjimą prie informacijos ir kuo greičiau jam leisti dirbti <...> matysime politines rietenas ir dar pora savaičių turėsime nueinančią valdžią, kuriai mes jau matome, kad viskas yra dzin.“
M. Jastramskis sakė, kad kol kas vertinti, ką atnešė naujoji valdžia dar sunku, bet jau akivaizdu, kad daliai rinkėjų atnešė supratimą, kad vienas dalykas yra rinkiminiai lozungai ir visai kas kita yra turėti ministrų konkrečiose srityse su atitinkamomis kompetencijomis.
„Pirmiausia į akis krenta visai kitoks sprendimų priėmimo stilius. Santūrumas.<..> Kad nereikia greitai keisti politikos, kad nereikia kažkokių staigių reformų ar didelių pakeitimų.<...> Pabandyta tą santūrumą nešti į Seimą, bet reikia atsiminti, kad Seime yra du žaidėjai – pozicija ir opozicija. Reikia žiūrėti su kuo susiduriama. Kol kas mes matome tokią kaktomušą, kai iš vienos pusės lyg ir geros intencijos, bet kartu ir apsiskaičiavimas. Jokiu būdu nevadinčiau to kerštu. <...> Manau, kad jie tiesiog norėjo sumažinti tą potencialią įtaką.“ – apie kontekstą kalbėjo J. Novagrockienė.
