Pirmą laišką apie bendrabučio būklę DELFI atsiuntė tėvai, tačiau netrukus prabilo ten gyvenantis studentas, kuris atskleidė dar daugiau gyvenimo bendrabutyje subtilybių.
Studento teigimu, bendrabučio gyventojai nuolat moka ne tik už nuomą, bet ir defektus.
Beje, anot jo, ne visas bendrabutis yra nutriušęs – dalis jo jau atnaujinta, tik, deja, ten esą gali gyventi tik užsienio studentai.
Skundžiasi, kad nuolat moka už defektus
„Kiekvieną mėnesį gauname sąskaitas už kambarius. Sąskaitoje ne tik „nuoma“, bet ir „defektiniai aktai“. Šių aktų suma svyruoja net iki 10 eurų, – įvardijo studentas. – Prirašomi jie dėl visko. Suskambo priešgaisrinė signalizacija? (Kuri, beje, skamba bent 10 kartų per dieną) 30 eurų. Kažkas koridoriuje sudaužė stiklainį uogienės? 30 eurų. Ir taip toliau.“
Pasak studento, šios sumos išdalijamos visiems studentams. „Kai gauname sąskaitą, apačioje būna parašyta, kad visus defektinius aktus galime rasti pirmojo aukšto skelbimų lentoje. Ir taip, jie visada būna iškabinti. Tačiau šiandien, po atitinkamų institucijų apsilankymo, tie lapai ėmė ir pradingo. Klausimas, ar tikrai atitinkamas sumas mokame už vadinamąją žalą, jei atvažiavus tikrinti, reikia slėpti lapus? Nes anksti ryte jie dar buvo pakabinti. Pinigai lyg ir skirti tvarkymams, bet jų niekada nesimato“, – piktinosi studentas.
Jo minimos institucijos bendrabutyje apsilankė po pirmojo straipsnio, kuriame studentų tėvai pasakojo apie šokiruojančias savo vaikų gyvenimo sąlygas.
Nepageidaujami „kambariokai“ suniokojo turtą
Studentas taip pat skundžiasi ir blakėmis, kurios esą sugadino brangius čiužinius ir patalynę. „Kai atsikrausčiau į bendrabutį, tėvai supirko brangiausius čiužinius, patalynę. Deja, kai su draugu ieškojome kambario su geresnėmis sąlygomis, „Economus“ (įmonė, prižiūrinti bendrabučius – DELFI) pasiūlė kambarį su blakėmis, tačiau apie šiuos „kambariokus“ nutylėjo. Supratau tik po pirmos nakties naujame kambaryje“, – nusivylimą liejo vaikinas.
Studentas skundžiasi, kad po pirmos nakties bendrabutyje jam teko dar kelias naktis kentėti, nes buvo penktadienis – iki pirmadienio pagalbos nesulaukė. Po šio savaitgalio jam esą teko išmesti ir čiužinį, ir patalynę. „Teko išmesti viską – naują čiužinį, pagalves, antklodes, pledus. Visa tai man kainavo daug, teko vėl viską pirktis iš naujo, – kalbėjo vaikinas. – Po to išgirdau kalbas, jog dabar aš pernešinėju blakes ir taip kartinu gyvenimą kitiems gyventojams. Nemanau, kad administratoriai turi teisę taip kalbėti apie žmones. Juk ne aš kaltas, kad kambariai apleisti, kad po senų gyventojų išsikraustymo niekas jų nedezinfekuoja.“
Sąlygos VGTU bendrabutyje:
Vaikinas teigia, kad „Economus“ kaltinimai, kad esą patys studentai kalti dėl blakių, yra laužti iš piršto. „Šiame bendrabutyje negyvena nė vienas asmuo iš asocialios šeimos. Visi bendraujame, visi vieni kitus pažįstame“, – tvirtino vaikinas.
Pyksta ant užsieniečių
Studento teigimu, tame pačiame bendrabutyje, tik kitame aukšte, gyvena nemažai užsieniečių studentų. Jo teigimu, iš užsienio atvykę studentai gyvena atnaujintame aukšte – kitokiomis, daug geresnėmis sąlygomis.
„Iš tiesų jaučiamės nuskriausti, gyvename antisanitarinėmis sąlygomis, – teigia vaikinas ir priduria, kad „Erasmus“ programos studentai gyvena visai kitaip. – Taip, yra renovuotų aukštų. Tačiau kam jie priklauso? „Erasmus“ programos studentams. Jiems kasdien plaunami kambariai, dezinfekuojama, keičiamos patalynės.“
Studento teigimu, būtent užsienio studentai esą ir yra kalti dėl nuolat įsijungiančios priešgaisrinės signalizacijos. „Atsibundame nuo riksmų, nuo veikiančios priešgaisrinės signalizacijos, nes jie vis kažką padega. Taip pat naktimis girdime kaip jie meldžiasi“, – tvirtino vaikinas ir pridūrė, kad gyvendamas šalia tokių kaimynų jaučiasi nesaugiai.
„Ir visos blakės bei tarakonai dažnai yra sutinkami būtent šių gyventojų kambariuose. Tad, kad ir kaip besistengtume gyventi tvarkingai, ne visada galime apsisaugoti nuo parazitų pernešimo. Šiame 12 aukštų bendrabutyje tik keturi aukštai priklauso lietuviams“, – įvardijo studentas.
VGTU: studentams tenka mokėti už tyčinius vandalizmo atvejus
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kancleris doc. dr. Arūnas Komka teigia, kad studento minimas „defektų“ mokestis yra skirtas padarytai žalai padengti. Jis taip pat priduria, kad situacija jau pradėta spręsti, nors neteisina ir studentų – esą jie patys gyvena labai netvarkingai.
Studentas teigė, kad jiems kas mėnesį esą siunčiamos sąskaitos už vadinamus defektus, tačiau VGTU kancleris šį mokestį vadina baudomis už tyčinį vandalizmą. „Jei yra tyčiniai vandalizmo aktai, tai yra tam tikra tvarka patvirtinta ir tos baudos yra skiriamos studentams. Jei tai tyčinis sistemų gadinimas arba jos yra išardomos. O čia daugiaaukščiai pastatai – šešiolikos arba dvylikos aukštų, todėl už tai taikome gana griežtas sankcijas“, – tvirtino A. Komka.
Studentas taip pat tikino, kad suma už defektus padalijama visiems studentams. A. Komka tai patvirtino: „Jei nėra nustatyti žmonės, bet yra aišku, kuriame aukšte padaryta žala, tai to aukšto gyventojai ir atlygina“.
A. Komka įvardijo ir daugiau pavyzdžių, už ką studentams gali tekti susimokėti: išterliotos sienos, sudaužytos durys, išdaužyti stiklai ir panašiai.
A. Komkos teigimu, kol už nuostolius nereikėjo susimokėti, situacija buvo nevaldoma.
Studentas taip pat pabrėžė, kad nepriima „Economus“ kaltinimų, kad patys studentai kalti dėl blakių. A. Komka tai vertina kaip kompleksinę problemą. „Blakių problema yra visame pasaulyje. Net ir garsiuose viešbučiuose būna problemų, turi visus baldus išmesti. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, – teigė VGTU atstovas. – Kuo studentai daugiau juda, tuo daugiau jų atsiranda. Bet problema yra ir administruojančioje įmonėje. Jie nesiima spręsti šių problemų. Blakės tai blakės, gal sudėtingiau, bet tarakonus jie tikrai turėtų išnaikinti.“
A. Komka patikino, kad bendrabučius administruojanti įmonė yra įspėta. „Jiems duotos dvi savaitės kardinaliai pakeisti situaciją, – teigė VGTU atstovas ir atsiprašė studentų. – Aš tikrai atsiprašau studentų. Netenkina tas reakcijos greitis.“
Vis dėlto studentų jis neteisina: „Vaikščiojome šiandien, nesivalo kambarių... Merginos tvarkingai, vaikinai – ne visi. Problema įvairialypė“.
Laiške studentas taip pat skundėsi, kad atnaujintuose aukštuose gali gyventi tik „Erasmus“ studentai. A. Komka tai paneigė. „Dabar priimtas toks strateginis sprendimas, kad tuose aukštuose studentų gyvena per pusę. Pusė vietų priklauso užsieniečiams, pusė – Lietuvos studentams. Čia pirmais metais buvo tas triukšmas, kai buvo skirta tik užsieniečiams, dabar jau proporcingai“, – tvirtino A. Komka.