Atnaujinta:
Iš Migracijos departamento atleista Rusijos pilietybės įgijimo faktą nuslėpusi darbuotoja nepriiminėjo sprendimų dėl leidimų šalyje gyventi užsieniečiams išdavimo, sako įstaigos atstovas Rokas Pukinskas. Jis pažymi, kad minimas asmuo departamente neužėmė vadovaujančių pareigų.
„Ji nebuvo vadovė. Tai (leidimus gyvent – ELTA) tvirtina tik vadovas. Ji buvo eilinė darbuotoja. (...) Dirbo ji pas mus neilgai, bausta nebuvo, o pareigos dabar jau nesvarbu. Tai tikrai ne vadovas“, – Eltai penktadienį teigė R. Pukinskas.
Liepos pradžioje analizuojant iš Lietuvos į Rusiją ar Baltarusiją bei atgal dažnai keliaujančių asmenų srautus buvo nustatyta, jog viena tokių keliautojų yra uostamiestyje dirbanti Migracijos departamento darbuotoja.
Paaiškėjo, jog moteris apie savo išvykimus į Rusiją darbovietei pranešė kur kas mažiau kartų, nei realiai pati vykdavo per valstybės sieną, tad šias aplinkybes aiškintis ėmėsi Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius.
Tyrimo metu moteris prisipažino, jog 2022 m. pradžioje įgijo Rusijos pilietybę ir apie tai nustatyta tvarka neinformavo Migracijos departamento. Taip pat paaiškėjo, jog ji neturi teisės į daugybinę pilietybę.
Surinktos informacijos visuma leido Migracijos departamentui inicijuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūrą. Po to, kai vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu moteris neteko pilietybės, ji iškart buvo atleista iš pareigų.
Migracijos departamente moteris dirbo šiek tiek daugiau nei metus, galiojančių nuobaudų neturėjo. Už tai, jog nepranešė apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, jai pradėta administracinė teisena bei gresia bauda nuo 300 iki 850 eurų.
„Dėkoju kolegoms už puikiai atliktą darbą. Kaip žinia, oficiali komunikacija su Rusijos tarnybomis dabar yra neįmanoma, todėl Migracijos departamentui nustatyti neteisėtus Rusijos ir Lietuvos pilietybių turėjimo faktus yra be galo sudėtinga. Džiaugiuosi, kad nepaisant to, šį atvejį išsiaiškinome savo iniciatyva ir jėgomis, – pažymėjo Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento direktorė. – Tokia situacija, kai asmuo slepia įgytą kitos šalies pilietybę, gali nutikti bet kurioje Lietuvos valstybės įstaigoje ar organizacijoje.“
Pasak jos, Migracijos departamentas, reaguodamas į šį atvejį, papildomai išsiuntė siūlymą Viešojo valdymo agentūrai pakeisti priėmimą į valstybės įstaigas reglamentuojančius teisės aktus ir numatyti pareigą pretendentams deklaruoti visas turimas pilietybes.
Migracijos departamento duomenimis, kitos šalies pilietybę legaliais pagrindais turi ir apie tai nustatyta tvarka yra pranešę beveik 69 tūkst. Lietuvos piliečių.
Daugiausiai asmenų teisėtai turi Lietuvos ir Rusijos pilietybes – 12,4 tūkst. Lietuvos ir Izraelio pilietybes turi daugiau kaip 10 tūkst. asmenų, Lietuvos ir JAV – 8,5 tūkst.
Daugybinę Lietuvos ir Baltarusijos pilietybę turi 4 tūkst. asmenų.
Oficialiai nėra žinoma, kiek Lietuvos piliečių yra įgiję kitų valstybių pilietybes ir tokius faktus toliau slepia.