Naujojo konservatorių lyderio rinkimai numatyti po Seimo rinkimų kitų metų spalį.
Razma: Vaitkus – geriausias konservatorių savivaldybininkas
Po savivaldybių Tarybų ir merų rinkimų kovo pradžioje paaiškėjo, kad Š. Vaitkus – tik vienas iš penkių TS-LKD merų šalyje ir vienintelis su absoliučia konservatorių dauguma miesto Taryboje, juolab jau trečioje Taryboje iš eilės.
„Iki šiol į mūsų partijos pirmininkus kandidatuodavo valstybės politikai, geriausio mūsų savivaldybininko – Šarūno Vaitkaus kandidatavimas įneštų į šį procesą naujų atspalvių ir aš sveikinčiau, jei Šarūnas pasiryžtų kandidatuoti, nors nesu didelis optimistas, kad taip įvyks,“ – Jurgis Razma, vienas TS-LKD senbuvių Seime, sakė „Palangos tiltui.“
„Man imponuoja šios Šarūno Vaitkaus savybės: nuoširdus atsidavimas savo darbui, jautrus tiesioginis bendravimas su gyventojais, vadybiniai gebėjimai suburti stiprią komandą, sutelkti ją darbui, aukšta politinė kultūra, gebėjimas derinti intensyvų darbą su dėmesiu savo šeimai ir t.t. Tos savybės, jei Šarūnas jas įtikinamai atskleistų, neabejotinai būtų patrauklios ir konservatorių rinkėjams,“ – įsitikinęs J. Razma.
Anot jo, nežinant, kas kandidatuos pirmininko rinkimuose, nelabai tinka pradėti skelbti potencialius nugalėtojus.
„Galiu paminėti tik tiek, kad jeigu apsispręstų kandidatuoti Ingrida Šimonytė, kitiems su ja konkuruoti nebūtų lengva,“ – sakė J. Razma.
Skritulskas: kitų miestų TS-LKD nariams Šarūnas yra įkvepiantis pavyzdys
Mindaugas Skritulskas, palangiškis Seimo narys, sakė „Palangos tiltui“, kad pakeisti Gabrielių Landsbergį (jis yra pasakęs, kad nesieks trečios TS-LKD pirmininko kadencijos – L. J.) partijos pirmininko poste pagal abėcėlę, o ne pagal pajėgumą yra šie politikai: Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Monika Navickienė, Paulius Saudargas, Ingrida Šimonytė, Šarūnas Vaitkus.
Ar Š. Vaitkus turi realių galimybių naujuose partijos pirmininko rinkimuose?
„Per savivaldos rinkimus TS-LKD procentine išraiška sulaukė pakankamai didelio palaikymo, net didesnio nei per ankstesnius savivaldos rinkimus, jau nekalbu apie Vilnių, tačiau jie nebuvo sėkmingi daugumoje kitų miestų. Antrame rinkimų ture buvo pirmiausia balsuojama prieš konservatorių kandidatus (iš 12-kos į antrąjį merų rinkimų turą perėjusių TS-LKD kandidatų, rinkimus laimėjo tik vienas TS-LKD kandidatas – Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas – aut.p.) Matyt, tokius apsisprendimus lėmė įvairios priežastys: per menkas dėmesys regionams, sukrečiančios naujienos apie jau dabar buvusį Seimo narį, kuris buvo siejamas būtent su TS-LKD bei kai kurios nevienareikšmiškai vertinamos partijos pozicijos aktualiais klausimais,“ – teigė M. Skritulskas.
„Spėju, kad kitų miestų TS-LKD nariams Šarūnas yra įkvepiantis pavyzdys, kad net esant ir šioms, ne itin palankioms aplinkybėm, jis ir Palangos konservatoriai sugebėjo neprarasti daugiamečio rinkėjų populiarumo. Regionų TS-LKD skyriams Š. Vaitkus gali atrodyti kaip pakankamai savarankiškas, patriotiškas, puoselėjantis tradicines vertybes žmogus, galintis pakovoti ne tik už savo miestą, bet ir kitų regionų interesus – lyderis, savotiškas antipodas arogantiškam ir pasipūtusiam Vilniui,“ – samprotavo M. Skritulskas.
„Taigi, Šarūnas gali būti labai stiprus kandidatas, turintis ypač stiprų palaikymą regionų skyriuose, o dėl galimybių laimėti rinkimuose priklauso ir dėl kitų dalyvaujančių rinkimuose asmenybių. Tarkime, jei juose dalyvautų ministrės pirmininkės pareigas einanti premjerė Ingrida Šimonytė, kova būtų kur kas sudėtingesnė, nei užkariaujant rinkėjų simpatijas savivaldos rinkimuose Palangoje,“ – daro išvadą M. Skritulskas.
Dumbliauskas: „Palangos merui trūksta „buvimo“ televizijoje ir kitose medijose“
Anot Vytauto Dumbliausko, Mykolo Romerio Universiteto politologijos docento, svarstant Šarūno Vaitkaus galimybes kautis dėl TS-LKD pirmininko posto, reikia nepamiršti šios partijos pirmininkų istorijos: 10 metų jai vadovavo Vytautas Landsbergis, po to 12 metų – Andrius Kubilius, po to, 2015 metais, netikėtai atsirado Gabrielius Landsbergis.
„Prisipažinsiu, man niekaip nepavyko išsiaiškinti, kieno buvo sumanymas dėl Gabrieliaus – senelio ar A.Kubiliaus, nes skirtingi šaltiniai nurodė arba vieną, arba kitą,“ – prisiminė V. Dumbliauskas.
„Šiuo istorijos priminimu noriu pasakyti, kad partijoje nėra nei tradicijos ir net nei precedento, kad pirmininku taptų atstovas iš regionų. I. Šimonytės įstojimas į partiją sufleruoja, kad būtent ji ruošiama pirmininke, tuo labiau, kad jau viešai pareikšta, jog G. Landsbergis nekels savo kandidatūros,“ – sakė „Palangos tilto“ pašnekovas.
Pasak jį, Š. Vaitkus jau įrodė darbais, kad yra tikras politinis lyderis.
„Čia norėčiau pabrėžti, kad savivaldos lyderiai nėra labai priklausomi nuo partiškumo, daug svarbesnės yra asmeninės savybės. Prisiminkime kitų Lietuvos kurortų, Druskininkų ir Birštono merus. Kiek žinau iš žiniasklaidos, Š. Vaitkus turi savo nuomonę ir nebijo jos išsakyti partijos lyderiams. Tačiau Palangos merui trūksta „buvimo“ televizijoje ir kitose medijose. Tokia yra tikrovė – politika pirmiausia yra viešieji ryšiai,“ – įsitikinęs V. Dumbliauskas.
„Jei pati neatsisakys kandidatuoti, realiausia kandidatė tapti nauju TS-LKD pirmininku – pirmininke – yra I. Šimonytė. Tačiau jei ji kartais atsisakytų, turėtume didelę intrigą, kas taps šios partijos pirmininku. Tokiu atveju Š. Vaitkaus šansai laimėti išaugtų dešimteriopai,“ – sakė politologas.
Valatka prisimena vieną Vaitkaus interviu apie ištikimybę Palangai
O Rimvydas Valatka, apžvalgininkas ir žinomas žurnalistas, mano, kad kol kas patys konservatoriai nežino, kas galėtų pakeisti G. Landsbergį.
„Tai visi svarstymai iš šalies yra pilstymas iš tuščio į kiaurą. Reiktų palaukti, kol bus iškelti kandidatai. Kalbant apie Šarūną Vaitkų, prisimenu vieną jo interviu, kuriame jis tvirtino: „Niekada nekeisiu žmonos, partijos ir Palangos. Kol Vaitkus Palangos neatsižadėjo, tol negaliu nieko komentuoti.“
Pagal partijos įstatus, TS-LKD pirmininko rinkimai turi įvykti per pusmetį po Seimo rinkimų, kurie numatyti 2024 metų spalį.