„Bus nepopuliaru, bet, vyrai, stabdykit arklius…, – feisbuke pareiškė konservatorė, Europos Parlamento narė R. Juknevičienė. – Tokia mano trumpa žinutė tiems, kurie sąmoningai bando kaitinti emocijas prieš baltarusius“.
Politikė tęsė, kad niekas nesako, jog problemų nėra, bet ir kelti isteriją, jos nuomone, pavojingas užsiėmimas.
„Tačiau pabuvusi keletą dienų lietuviškoje viešojoje erdvėje matau, kaip iš tiesų egzistuojančias problemas, ypač kai jau esame išgyvenę dirbtinai sukurtos migracijos krizę, kai vyksta baisus karas, bandoma tas problemas pakelti į tokį emocinį lygį, kuriame jau sveikas protas greitai sunkiai beveiks“, – teigė ji.
VSD vadovo teiginių nėra kaip patikrinti
R. Juknevičienė neslėpė omenyje turinti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo interviu LRT Televizijai, kuriame jis įspėjo, kad su tokiais atvykstančiųjų iš Baltarusijos skaičiais ateis laikas, kai departamentas nebesusitvarkys, nes neturės pakankamai resursų visų patikrinti.
„Ne toks jau dažnas atvejis, kai į TV ekranus išeina VSD vadovas. Jo žinutę žmonės turėjo suprast paprastai – mus jau beveik užpuolė baltarusiai“, – rašė politikė.
Ji teigė, turinti šiek tiek darbo su Lietuvos žvalgybomis patirties ir žinanti, kad retas kuris žurnalistas ar tuo labiau politikas imsis kritiškai vertinti tokių tarnybų pranešimus, nes niekas Lietuvoje kol kas neturi galimybės patikrinti jokios operatyvinės informacijos.
Konservatorė rašė norinti tikėti, kad šiandieninis VSD jau kitoks, nei buvo 2006, kai psichologinės operacijos buvo įprasta praktika.
„Gali būti, jog pradėtas Seime tyrimas „Dėl galimo kišimosi į praėjusius Prezidento rinkimus“ (ten pradėtos tirti su VSD susijusios aplinkybės) ir grėsmingi VSD pranešimai apie iš Baltarusijos plūstančius šnipus yra tik atsitiktinis sutapimas. Bet o gal ne?“, – klausė ji.
Konservatorė akcentavo, kad politiniais vėliavnešiais šiuo klausimu yra kai kurie jos partiečiai.
„Ir aš neslepiu – nepritariu baltarusių pjudymui ir kai kurių kolegų išskirtiniam aktyvizmui. Spręskim iškylančias problemas, stebėkim, tačiau mąstykim ne tik apie artėjančius EP ar Seimo rinkimus. Rinkimuose tai jums padės – dauguma rinkėjų bijo svetimšalių, o dar tuo labiau rusiškai kalbančių. Čia lengva uždirbti reitingo balus. Tačiau kokia mūsų strateginė linija šios svarbios mūsų kaimynystės atžvilgiu?“, – klausė politikė.
Ir pati atsakė, kad jai ji aiški – baltarusiai anksčiau ar vėliau sugrįš į demokratijų šeimą ir būtent žmonės, kurie 2020 metais išėjo į gatves, tokią žinią mums pasiuntė.
„Jie yra tauta, jie tebegyvi, jie tiki mumis, jų opozicijos atstovai sunkiai dirba, kad jų tauta išliktų Europos žemėlapyje. Užuot padėję, mes jiems sakom – eikit lauk. Todėl stabdykit arklius, vyrai“, – teigė ji.
Ažubalis: informaciją turime
Į bendrapartietės įrašą sureagavo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys A. Ažubalis, pareiškęs, kad yra tas R. Juknevičienės minimas aktyvistas, kuris su keliais kitais savo kolegomis, pasak europarlamentarės, „sąmoningai bandantis kaitinti emocijas prieš baltarusius“, „pjudantis baltarusius“ ir „jiems sakantis – eikit lauk“.
„Viliuosi, kad tavo galvoje šie epitetai gimė dėl vienos priežasties, kad, kaip pati teigi, tik keletą dienų pabuvai lietuviškoje viešojoje erdvėje. Reikėtų dažniau“, – ironiškai įkando kolegei jis.
Anot parlamentaro, Seimo URK, kaip ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), nuolat lankosi VSD būstinėje, kur yra išsamiai informuojami šiuo klausimu.
„Taigi, informaciją turime. Be to, VSD vadovas net ir TV ekrane kalbėjo aiškius dalykus, kad departamento pajėgumai yra tokie, kad, jei didės ekonominių migrantų Lietuvoje skaičius, baltarusių vien šiais metais išaugo 17 tūkst. (viso – 62 tūkst.), juos patikrinti bus sunkiai įmanoma. Tai tiesiogiai kels grėsmę Lietuvoje gyvenantiems tos pačios demokratinės opozicijos aktyvistams ir lyderiams. Šią grėsmę Lietuva su partneriais bando eliminuoti“, – pabrėžė jis.
A. Ažubalis nurodė, kad jo ir kolegų Lauryno Kasčiūno ir Pauliaus Saudargo siūlymo esmė yra pašalinti teisinę spragą, leidžiančią Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie atvyko su kitos valstybės Šengeno viza, netrukdomai prašyti nacionalinės vizos Lietuvoje.
Todėl, pasak jo, siūloma sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Taip pat, anot politiko, siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus Baltarusijos piliečius, dėl kurių Lietuvos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat Baltarusijos piliečius, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Politikų siūlymuose, anot jo, tie demokratai iš Rytų, kurie atvyksta į Lietuvą tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai (išduodant vizas humanitariniais pagrindais) nėra niekaip papildomai varžomi.
Konservatorius akcentavo, kad pristatinėdamas URK išvadas dėl atitinkamų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisų, pasiūlė pritarti (ir buvo pritarta) VRM nuostatai, kad humanitariniais pagrindais Lietuvoje esantiems baltarusiams ir rusams laikinojo gyvenimo leidimai būtų automatiškai pratęsti nuo 1 iki 3 metų.
„Taigi, miela kolege, siūlyčiau prieš darant išvadas neslysti paviršiumi, o susipažinti su atitinkamais teisės aktais arba pagaliau susisiekti su šioje srityje dirbančiais kolegomis“, – R. Juknevičienei atsakė jis.
Sutarti bus sunku
Delfi rašė, kad VSD direktoriui D. Jauniškiui perspėjus apie grėsmingą padėtį su baltarusiais imigrantais, Seime vėl grįžta siūlymai suvienodinti ribojimus jiems ir rusams. Tiesa, panašu, kad sutarti dėl to bus itin sunku – VSD direktoriaus perspėjimas įtikino toli gražu ne visus parlamentarus. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Migracijos departamentas kiek anksčiau pranešė, kad nuo praėjusių metų lapkričio pabaigos, kai rusams ir baltarusiams buvo įvesta prievolė užpildyti specialų klausimyną ir pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje, keliančiais grėsmę šalies saugumui pripažinti 2041 šių šalių piliečiai.
Iš jų – 1644 baltarusiai, 397 – rusai. Departamento duomenimis, nuo praėjusių metų lapkričio 562 kartus baltarusiams ir 76 kartus rusams atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 343 baltarusiams ir 84 rusams – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą, o 450 baltarusių ir 90 rusų buvo panaikinti anksčiau išduoti leidimai.
Porai baltarusių ir porai rusų atsisakyta išduoti nuolatinius leidimus, o 8 Baltarusijos piliečiams bei 90 Rusijos piliečių tokie dokumentai panaikinti.
279 baltarusiai sulaukė neigiamų atsakymų, kai kreipėsi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo. Nacionalinė viza nebuvo išduota jos prašiusiems 55 rusams.