Reitingo sudarytojai suskaičiavo, kad dvasininko turtas vertas gerokai daugiau nei milijono eurų. Kunigas tvirtina, jog finansų ekspertai perlenkė. Dvasininkas skaičiuoja, kad jo valdomas turtas vertas triskart mažiau.
Bistrampolio dvaro, tarp kurio akcininkų yra ir Panevėžio rajono savivaldybė, direktorius ir dviejų Kupiškio rajono parapijų – Antašavos ir Palėvenės Šv. Domininko – klebonas Rimantas Gudelis 2018 metais deklaravo turintis akcijų ir dalių/pajų už beveik 600 tūkst. eurų. Vis dėlto turtingiausiųjų Lietuvos tarnautojų sąrašo sudarytojai – žurnalas „Reitingai“ ir portalas DELFI skelbia, kad R. Gudelio tikrasis turtas galėtų būti vertas net 1,4 mln. eurų.
Finansų ekspertų vertinimu, tiek galėtų būti įkainota R. Gudeliui priklausanti Bistrampolio dvaro dalis ir įmonės „Tourex“, valdančios dvare veikiantį restoraną bei viešbutį, akcijos. Šių valdytojas yra vienintelis R. Gudelis. Jis taip pat yra ir savo įmonės „Tourex“ direktorius.
Registrų centro duomenimis, kunigo įmonė praėjusiais metais uždirbo daugiau nei 80 tūkst. Eur pelno.
Verslas arba kunigystė
„Oho, koks turtingas“, – į žinią apie kunigo turtus reagavo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.
Jo Ekscelencijos teigimu, neturto įžadus duoda ne kunigai, o vienuoliai.
„Yra įvairiausių rūšių vienuolynų, bet trys įžadai – skaistybės, paklusnumo ir neturto – galioja visiems vienuoliams. Jie negali turėti jokio asmeninio turto, viskas yra vienuolyno, eina į bendrą vienuolyno kasą“, – aiškino vyskupas.
O kunigas, pasak JE L. Vodopjanovo, tokio įžado kaip neturto nėra davęs. Vis dėlto, vyskupo teigimu, kunigas turi vadovautis principu, kad turtas nėra prioritetas.
„Pinigas yra tik priemonė. Jei kunigas vaikosi turto, blogai. Apie tai daug kalba ir popiežius Pranciškus. Kunigui reikia turto tiek, kad galėtų minimaliai pragyventi – maisto, rūbų ar automobilio. Ir man mašina reikalinga, kaip ir telefonas. Bet jei kunigas kaupia materialinius turtus, jau yra bėda“, – kalbėjo JE L. Vodopjanovas.
Vyskupas pripažino, kad R. Gudelio turtai jį „šiek tiek stebina“.
„Kai aš pats neturiu turtų, man kyla klausimas, kur labiau kreipiamas dėmesys“, – sako ganytojas.
Nors su pačiu Bistrampolio dvaro valdytoju vyskupas teigė šio klausimo nesąs aptaręs, vis dėlto leido suprasti nesąs patenkintas kunigo materialine sėkme.
„Man tas jokio džiaugsmo neteikia. Neturėtų kunigas imtis verslo. Bet kuriam tą galiu pasakyti. Jei nori būti verslininku, kam tada ta kunigystė? Kunigystėje yra kiti prioritetai“, – prasitarė JE L. Vodopjanovas.
Nors R. Gudelis prieš daug metų ėmėsi gaivinti Bistrampolio dvarą ir jį pavertė mokama turistų traukos vieta, vyskupas tokią dvasininko veiklą vertina gana skeptiškai.
Už milijoną parduotų
Pats R. Gudelis, išgirdęs, kad reitingo sudarytojai jo turtą įvertino 1,4 mln. eurų, pareiškė turįs kur kas mažiau.
„Sutinku už tiek viską atiduoti ir noriu tuos pinigus pasiimti, nes jaučiu, kad turiu trigubai mažiau. Tegul man duoda tą ekspertų sufantazuotą sumą ir aš labai laimingas išvažiuosiu būdamas toks turtingas. Tai tėra jų juokdariškas prirašinėjimas apie nieką“, – pasipiktino kunigas.
R. Gudelis teigia galėjęs deklaruoti ne daugiau kaip 700 tūkst. eurų vertės turto.
Finansų ekspertų jam priskaičiuota dar tokia pati suma, anot dvasininko, tėra fantazijos. Anot jo, dvaras niekaip negali būti tiek vertas.
„Dabar Lietuvoje daug dvarų parduodama. Visi džiaugiasi tokio turto atsikratę už 200–300 tūkst. eurų. Jokio dvaro kaina nesiekia tokios sumos, kokia ekspertai įvertino Bistrampolį“, – kalbėjo kunigas.
Dvarui užsidirbo JAV
Bistrampolio dvaro reikalų R. Gudelis ėmėsi prieš daugiau nei dešimtmetį. Tuomet dvaras priklausė Panevėžio vyskupijai. Šioji nykstantį turtą buvo gavusi nemokamai iš rajono Savivaldybės. Matydama, kad dvaro nesugebės prikelti, vyskupija buvo nusprendusi istorinį objektą parduoti.
„Man kilo mintis perimti dvarą ir tvarkyti per viešąją įstaigą. Tada dvaras buvo perkeltas į viešąją įstaigą „Bistrampolio dvaras“. Aš turiu daugiau nei pusę jos akcijų, todėl neteisinga man priskirti visą jo vertę. Dvaro dalininkė yra ir rajono Savivaldybė, su ja bendrom jėgom ir valdom“, – aiškino R. Gudelis.
Dvarui atgaivinti, anot kunigo, buvo paimtas kreditas, kurį mokės dar keletą metų. Kunigas teigia į kultūros paveldo objekto rekonstrukciją investavęs ir asmeninių lėšų.
„Prieš tai dešimt metų dirbau JAV, tai visos lėšos, ten uždirbtos, paskirtos dvaro atstatymui. Vien mano pinigų tam neužteko, yra dar kiti privatūs investuotojai, kurie nenori reklamuotis“, – kalbėjo dvasininkas.
R. Gudelis džiaugiasi Bistrampolio dvarą pavertęs kultūros židiniu – čia organizuojamas tradicinis festivalis įtrauktas į 100 įdomiausių renginių Lietuvoje.
Kunigas dėlioja planus, kaip dar sustiprinti dvaro trauką – planuoja įrengti skulptūrų parką, padidinti žvėrinčių.
„Dvaras nėra turtų nešėjas, o investicija į kultūrą“, – tvirtina į turtingiausių valstybės tarnautojų sąrašą patekęs kunigas.