Žibalo į ugnį įpylė pats S. Skvernelis, praėjusią savaitę Žinių radijuje prakalbęs, kad mokesčių reformų apskritai geriau neįgyvendinti, negu jas darkyti.
„Jeigu bandoma „patobulinti“ visą sistemą išdarkant, tai geriau nieko nedaryti, tada priimti sprendimą, kad ne, nieko nedarome“, – Žinių radijui praėjusį ketvirtadienį pareiškė premjeras.
Taip jis reagavo į parlamentinių Biudžeto ir finansų (BFK) bei Socialinių reikalų ir darbo (SRDK) komitetų sprendimus atmesti dalį Vyriausybės teiktų esminių siūlymų šiuo metu svarstomai mokesčių reformai, taip pat skubiai registruotus kompromisinius variantus.
Kaip išeitis iš šios situacijos įvardijamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko, parlamentinės frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio vardu parengtas dar vienas kompromisinis pataisų paketas. Jis esą yra suderintas su S. Skverneliu, o Seime turėtų būti registruojamas pirmadienio pavakare.
„Situacija labai rimta. Buvo kompromisas, jis sulaužytas, ir dabar ieškoma kito varianto. Išeitis iš situacijos būtų vienintelė – suderintas alternatyvus reformos projektas, tikintis, kad jis sulauks Seimo palaikymo. Jei ne, tampa akivaizdu, kad reformos matmenys iš esmės keičiami“, – DELFI teigė šaltiniai iš LVŽS lyderių aplinkos.
Premjero S. Skvernelio patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas DELFI perdavė premjero poziciją, kad „Vyriausybė dirba ir dirbs toliau“.
„Jei kalbame apie komitetų sprendimus, premjeras tikisi, kad bus surastas kompromisinis variantas. Atsistatydinti premjeras nežada“, – sakė Vyriausybės vadovo patarėjas.
Kilo klausimas dėl valdančiosios daugumos
DELFI šaltinių teigimu, didžiausią rūpestį S. Skverneliui kelia tai, kad prieštaravimai pateiktiems reformos projektams skamba ir iš valdančiųjų stovyklos.
„Pažiūrėkite, ką daro Seimo komitetai. Tokioje situacijoje kyla klausimas, kiek reali yra valdančioji dauguma. Net dalis LVŽS frakcijos Vyriausybės nepalaiko, tai kiek tada apskritai turime balsų? Nes, pavyzdžiui, buvo siūlymų, dėl kurių Vyriausybę palaikė opozicija, bet savi – ne“, – sakė pašnekovai.
Apie skirtingas pozicijas Seimo LVŽS kalbama jau ne pirmą kartą – tai paminima kaskart, Vyriausybei teikiant naujų reformų projektus. Maždaug prieš metus svarstyta, kad parlamentinės „valstiečių“ frakcijos viduje yra susiformavusi grupė iš maždaug 10-14 asmenų, ne LVŽS senbuvių, bet „profesionalų“, atėjusių kartu su S. Skverneliu ir neva palaikančių jo pusę.
Tačiau šiuo metu, DELFI pašnekovų teigimu, premjero šalininkais laikyti parlamentarai, apšilę kojas politikoje, pradeda galvoti apie asmeninius interesus. Todėl neoficialių S. Skvernelio rėmėjų gretos neva sumenko. Tuo pačiu LVŽS frakcijoje esą formuojasi „nauji centrai“, besitelkiantys aplink parlamentinio SRDK vicepirmininką Tomą Tomiliną, BFK vadovaujantį Stasį Jakeliūną ir kai kuriuos kitus „valstiečius“, atvirai oponuojančius Vyriausybės siūlymams.
Kaip žinia, praėjusios savaitės pabaigoje parlamentinis BFK apsisprendė atmesti dalį esminių Vyriausybės siūlymų. Praėjusį penktadienį, birželio 15-ąją, BFK padarė pertrauką iki kito posėdžio, nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, kuris būtų leidęs pritarti kompromisiniam siūlymui dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Tą pačią dieną Seimo SRDK dar kartą nepritarė Vyriausybės siūlomoms „Sodros“ įmokų „luboms“. Tai reiškia, kad komitetas palaikė „lubas“ atmetantį „valstiečių“ S. Jakeliūno bei jo frakcijos kolegos Valiaus Ąžuolo, taip pat – valdančiosios koalicijos partnerių „socdarbiečių“ Andriaus Palionio ir Gedimino Kirkilo projektą.
Priekaištų esą turima ir „valstiečiams“ atstovaujančiam medikui Dariui Kaminskui, registruojančiam naujus siūlymus dėl medikų atlyginimų, kurie, kitaip nei tartasi, sulaukė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pritarimo.
Savaitgalį BFK pirmininkas S. Jakeliūnas, feisbuke pasidalijęs tekstu apie S. Skvernelio nepasitenkinimą situacija, ironizavo laukiantis, kol bus apkaltintas reformos žlugdymu.
„Gali būti, kad kitą savaitę visiems taps akivaizdu, jog dėl „reformų darkymo ir stabdymo“ yra atsakingas užsispyręs ir nesukalbamas BFK pirmininkas, kuris nesutinka su „mokestinės naštos dirbantiesiems mažinimu“ ir negali užtikrinti reikiamų sprendimų priėmimo komitete. Toks scenarijus, sprendžiant iš kai kurių BFK narių balsavimo penktadienio posėdyje, atrodo, jau aktyvuotas. Pamatysime, ar šis scenarijus bus toliau įgyvendinamas ateinantį trečiadienį“, – sekmadienį feisbuke rašė politikas.
Tomilinas: Vyriausybei sakome – neskubėkite
Kaip DELFI sakė T. Tomilinas, šiuo metu vyksta „ne sąmokslas“, bet diskusija dėl mokesčių reformos niuansų.
„Mes dedame dideles pastangas, kad reformai būtų pritarta. SRDK pritarė beveik visoms esminėms mokesčių reformos pataisoms, išskyrus „Sodros“ lubas. Taip, mes pasiūlėme ypač stambių pajamų iš kapitalo apmokestinimą pagal bendrą 20 proc. tarifą, nors buvo pateiktas siūlymas jas toliau apmokestinti 15 proc., kas nėra sąžininga“, – kalbėjo jis.
Parlamentinio SRDK vicepirmininkas sakė pritariantis, kad Vyriausybė mokesčių reformos projektą per mažai pristatė tiek Seimui, tiek valdantiesiems.
„Tai teisybė. Bet aš labai gerai suprantu Vyriausybę – daromi labai ryžtingi sprendimai, imamasi iniciatyvos, Tik nepaskaičiuota, kad Seime gali būti pasaulėžiūrų skirtumai. Mes žiūrime skirtingai į mokesčių mažinimą. Trims metams pažadant smarkų mokesčių mažinimą vieni tikrai sako, kad tai bus fantastiška, kiti, konservatyvesni, kaip mes su S. Jakeliūnu, manome, kad ilguoju laikotarpiu planuojant ženklų valstybės pajamų mažinimą, turime būti sąžiningi ir mažinti valstybės įsipareigojimus funkcijų prasme. Taigi, ko nebus: ar nemokamos medicinos, ar švietimas bus mažiau finansuojamas, o gal dantų poliklinikose netaisysime? Kas nukentės?“, – kalbėjo politikas.
T. Tomilinas stebėjosi, kad kitaip nei kitų kadencijų darbo metu, kai politikai „turėdavo daugiau apetito, negu finansų ministrai norėdavo duoti“, dabar taupyti ragina Seimas.
„Biudžetininkų atlyginimai nuo krizės neatstatyti, duoti įsipareigojimai dėl vaiko pinigų, kyla pensijų tvarumo klausimas. Kalbėdami ne tik apie turtingiausius, bet apie visus Lietuvos žmones, mes ir sakome Vyriausybei: neskubėkite, nepersistenkite su mokesčių mažinimu, nes trejiems metams į priekį jūs apribojate valstybės galimybes gauti pajamas. Tokia yra pozicija“, – sakė SRDK vicepirmininkas.
Viltis sieja su balsavimu
Premjero šalininkai kalba girdėję LVŽS lyderio R. Karbauskio patikinimą, jog situacija bus „suvaldyta“ už mokesčių reformos projektus balsuojant Seimo plenariniuose posėdžiuose. Mokesčių reformos svarstymas Seime vyks ketvirtadienį.
Tačiau dėl situacijos sunerimę politikai abejoja, ar tokį pažadą R. Karbauskiui pavyks įgyvendinti. Esą jei susitarti nepavyksta komitetuose, kurių posėdžiai visuomenei matomi mažiau, sunku patikėti, jog nuolaidų reformų oponentai padarys plenarinių posėdžių salėje, kurioje vykstančias diskusijas piliečiai gali stebėti tiesiogiai.
DELFI klausiamas apie šią situaciją, R. Karbauskis tvirtino: tai, kad komitetuose nuomonės skirtingos – „jokio skirtumo“.
„Plenarinių posėdžių salėje bus kitaip. Situacija bus absoliučiai suvaldyta“, – sakė LVŽS pirmininkas.
Konservatoriai: premjeras pas mus neužsuko
Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis DELFI sakė, jog iš viešumoje skambančių valdančiųjų pasisakymų „yra visiškai akivaizdu“, jog „valstiečiams“ viduje susitarti nepavyksta.
„Visi sekmadienį feisbuke skaitėme S. Jakeliūno įrašą. Kaip perskaitėme, jis ir pats nepritaria Vyriausybės atneštai mokesčių pertvarkai. Kai pagrindinis „mokesčių žmogus“ iš „valstiečių“ frakcijos nepritaria mokesčių pertvarkai, tai apie kokį sutarimą galime kalbėti?“, – sakė jis.
Pasak G. Landsbergio, tokia situacija susidarė dėl to, kad pastarąjį pusmetį valdantieji vėlėsi į skandalus ir kūrė komisijas. „Kaip įmanoma tokioje atmosferoje susitarti dėl kokių nors reformų? Jeigu net Seimo darbotvarkė keičiama taip, kad pirmenybė teikiama Vytauto Bako komisijos išvadų svarstymui, o ne diskusijoms dėl mokesčių pertvarkos“, – tvirtino konservatorius.
TS-LKD lyderis tvirtino, kad didžioji dalis mokestinių Vyriausybės siūlymų – dėl nekilnojamojo turto mokesčio, „Sodros“ lubų, mokesčių progresyvumo – jau nubraukti.
„Premjeras ne kartą įvairių susitikimų metu kalbėjo, kad jei matys Seime nesant realios valdančiosios daugumos, jeigu jaus, kad neturi jos palaikymo, galvos apie pasitraukimą. Mūsų pozicija nuo praėjusiais metais priimtos urėdijų reformos buvo tokia – jei iš tiesų susiklosto ekstremali situacija, gresia nestabilumas valstybėje, valdantieji gali ateiti pas mus kalbėtis, ir TS-LKD frakcija garantuos stabilumą bet kokiam valstybei naudingam įstatymui. Tačiau niekas niekada neatėjo tartis. Tiesą sakant, mes buvome vienintelė frakcija, į kurią premjeras neatėjo pristatyti mokesčių pertvarkos, nors ir buvo kviestas“, – sakė G. Landsbergis.
Politologai mato ir galimybę trauktis, ir siekį „paspausti“ Seimą
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis, vertindamas situaciją, akcentavo, kad kalbos apie premjero pasitraukimą gali turėti pagrindo.
„Jeigu S. Skvernelis mokesčių reformos pakete mato esminius dalykus, kurie gali nulemti tolesnę vienokią ar kitokią Vyriausybės veiklą, natūralu, jam tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, dėl kurių jis gali ir atsistatydinti“, – pabrėžė jis.
Politologo teigimu, tuo atveju, jei labai svarbi Vyriausybės parengtų įstatymų grupė atmetama Seime, o premjeras nemato galimybių toliau veikti, kaip buvo numatęs, pasitraukimas tokioje situacijoje būtų „profesionalus ir ganėtinai civilizuotas veiksmas“.
„Visai galimas daiktas, kad premjeras neturi palaikymo ir valdančiojoje „valstiečių“ frakcijoje. Ten tikrai nėra aiškaus suvokimo apie mokesčius, todėl gali būti įvairios nuomonės bei interesai, dėl kurių turbūt tikrai ne visi palaiko šitą reformą“, – sakė L. Bielinis.
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė svarstė, kad pasigirstančios užuominos apie S. Skvernelio pasitraukimą greičiau yra instrumentas „paspausti“ parlamentarus.
„Kol kas nemanau, kad premjeras labai rimtai svarstytų apie atsistatydinimą. Tokie sprendimai neturėtų būti priimami spontaniškai. Be to, premjeras turėtų suvokti, kad laikas, paliktas Seimui priimti tokius atsakingus sprendimus, tikrai nebuvo pakankamas, nes kai žiūrėjau, nuo kada komitetų posėdžių darbotvarkėse atsirado šie projektai, tai įvyko mėnesio pradžioje“, – sakė ji.
Pasak politologės, per kelias savaites mokesčių reformai tegalėjo būti „automatiškai pritarta“, tačiau Seimas – ne ta vieta, kur Vyriausybės projektai turi būti tvirtinami mygtuko paspaudimu.
„Viešai pristatydamas mokesčių pakeitimus, premjeras sakė, kad tikisi greito jų priėmimo, nes esą tai jau aptarta. Dabar kyla klausimas, kiek premjero žodžiai atitinka realybę, nes tai, kas vyksta Seime, rodo, jog tai nėra visiškai tikslu, nebuvo dėl visko diskutuota ir net su LVŽS frakcija nebuvo rastas bendras vardiklis“, – pažymėjo R. Urbonaitė.