„Iki šios minutės – dar ne, bet yra dvi savaitės dar. (...) Paprastai turbūt atsakymo nebuvimas irgi yra atsakymas“, – Eltai antradienį sakė PAGD vadovas.
S. Greičius PAGD direktoriumi paskirtas 2019 m. spalį, jo kadencija baigiasi šių metų spalį.
Departamento vadovas tvirtino, kad jo darbas yra įvertintas aukščiausiais įvertinimais, tad, anot jo, sąlygos pratęsti kadenciją yra, tačiau sprendimą priima vidaus reikalų ministrė.
„Būtinos sąlygos, kad kadencija būtų pratęsta, yra. Mano metiniai vertinimai yra „labai gerai“. Po to turi būti vertinimas komisija už kadenciją. Šiaip jo gali ir nebūti, bet komisijos vertinimas yra, įvertintas (darbas – ELTA) kaip viršijantis lūkesčius, tai yra aukščiausias įvertinimas. Tai suponuoja galimybes pratęsti (kadenciją – ELTA), bet įpareigojimo tokio nėra“, – dėstė S. Greičius.
Paprastai turbūt atsakymo nebuvimas irgi yra atsakymas.
PAGD vadovas pastebėjo, kad termino, kada turi būti pranešama įstaigų vadovams, ar jų darbo sutartis pratęsiama, ar ne, nėra numatyta. Visgi, kaip teigė S. Greičius, jam būtų buvę svarbu ministrės sprendimą dėl jo galimybių toliau vadovauti PAGD išgristi gerokai anksčiau.
„Koks tas terminas... Aišku, man, kai esu ne vilnietis, tai man aktualios ir gyvenimo sąlygos Vilniuje, aplinkybės, tai žinoti rugpjūtį man jau būtų buvę ženkliai geriau. Žmogui, jei nepratęsiama (jo darbo sutartis – ELTA), reikia susirasti kitą darbo vietą ar kažką. Na, taip būtų gražiau“, – komentavo S. Greičius.
Jis neslėpė, kad norėtų toliau vadovauti PAGD, mat, pašnekovo teigimu, norėtųsi pratęsti pradėtus darbus.
„Tikrai padaryta ženkliai daugiau negu, pradedant kadenciją, man kelti lūkesčiai, negu pats tikėjausi. Padarėme praktiškai pilną pertvarką priežiūros srityje, rotacijos, aprūpinimo klausimus išsprendėme, gaisrų gesinimo, organizavimo tvarkas pakeitėme. (...) Dėjome labai daug pastangų ir kai kur sekėsi. Būsiu kuklus ir pasakysiu, kad per penkis metus tokio proveržio nėra buvę. (...) Yra darbai, kada juos darai, pradedi, tai norisi tęstinumo. (...) Bendruomenės palaikymas buvo tikrai ne paskutinėje vietoje (...), tie dalykai motyvuoja tuos darbus tęsti“, – kalbėjo PAGD direktorius.
PAGD direktorių skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu. PAGD vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai.
Šaltiniai: S. Greičiui priekaištauta dėl liepą neišsiųstų pranešimų apie audrą
Eltos šaltinių žiniomis, PAGD vadovui S. Greičiui pratęsti kadenciją nėra siūloma, susikirtus jo ir VRM vadovybei dėl kelių klausimų. Tarpusavyje nesusiję šaltiniai minėjo, jog vienas iš klausimų, dėl kurių nesutarė S. Greičius su VRM vadovais – ugniagesių reakcija į liepą šalyje siautusią ir daug žalos pridariusią audrą. Neoficialiai kalbama, kad S. Greičiui priekaištaujama dėl to, kad audros išvakarėse gyventojams nebuvo išsiųsti perspėjimo pranešimai apie sustiprėsiantį vėją, lietų.
ELTA kreipėsi į VRM su klausimais dėl to, ar S. Greičiui bus pasiūlyta pratęsti PAGD vadovo kadenciją, tačiau į klausimus konkrečiai ministerija neatsakė. VRM užsiminė, jog galutinių sprendimų dėl departamento vadovo pozicijos nėra priimta.
„Artimiausiu metu, šių metų spalio – gruodžio mėnesiais, baigiasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovų kadencijos.
Šiuo metu vyksta pokalbiai su galimais kandidatais ir jų vertinimo procedūros. Jokių galutinių sprendimų kol kas nėra priimta“, – nurodoma VRM atsakyme Eltai.
Pats PAGD vadovas S. Greičius nepaneigė sulaukęs VRM priekaištų dėl to, kad liepą nebuvo išsiųsti perspėjimo apie artėjančią audrą pranešimai. Jis priminė, kad dėl minėtos situacijos vidaus reikalų ministrė pavedė atlikti PAGD tarnybinį patikrinimą.
„PAGD perspėja, perspėjimą organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras. Tai numatyta Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme. Taip, tas buvo. Mes, gavę informaciją, turime mechanizmą, su kuriuo išsiunčiame pranešimus. Ten, kur yra mūsų pranešimą pagal pobūdį, pavyzdžiui, kai vakar vyko gaisras Panevėžyje, tai mes priimame sprendimą (siųsti pranešimus – ELTA), nors irgi derinamės su Nacionaliniu krizių valdymo centru. Dėl tų priekaištų – buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, bet man jokie įtarimai padarius kokį nusižengimą nebuvo pareikšti ir iki šio momento jų nėra. Todėl tuos priekaištus įvertinti man būtų sudėtinga“, – komentavo S. Greičius.
PAGD vadovas neslėpė, kad jo atžvilgiu buvo vykdytas ne vienas tarnybinis patikrinimas, tačiau jokių įtarimų jis nėra sulaukęs.
„Esu absoliutus lyderis pagal atliktų tarnybinių patikrinimų skaičių. Tai nebuvo nei pirmas, nei antras, nei trečias, nei ketvirtas tarnybinis patikrinimas. Esu absoliutus lyderis pagal mano atžvilgiu parašytą anoniminių skundų skaičių. Kai pradedi reformas, tada pasipila skundai, (...) nė vienas jų nesibaigė jų tarnybine nuobauda“, – pasakojo S. Greičius.
PAGD direktorius nurodė, jog dėl jo atžvilgiu rašytų skundų jis yra kreipęsis į teisėsaugą, kuri yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl galim šmeižimo.
Profsąjunga palaiko S. Greičių, norėtų, kad jis tęstų darbus
Eltos kalbintas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Saulius Džiautas tvirtino, kad PAGD vadovo S. Greičiaus kadencijos pradžia nebuvo lengva, nes jam iš karto teko spręsti klausimus, iškilusios dėl 2019 m. Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilusio didžiulio gaisro. Vis dėlto, S. Džiauto vertinimu, S. Greičius susitvarkė su jį užklupusiais sunkumais.
„Per tuos keletą metų PAGD neatpažįstamai pasikeitė: nutrauktos brangios autokopėčių ir autocisternų nuomos, skaidriai įsigytos dešimtys naujų autocisterų, keletas naujų autokopėčių, specialios technikos, ugniagesiai aprūpinti naujomis pirštinėmis, naujo modelio darbine uniforma, kokybiškais batais, įvykdyta Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos reforma ir jau keli metai inspektoriams mokama už budėjimus namuose. Taip pat pakeista aibė teisės aktų, kurie sukonkretino pareigybių funkcijas ir suteikė aiškumą, kas ir ką turi daryti.
Manau išvardinti darbai yra įrodymas, kad generolas darbą atlieka gerai. Juo labiau kad ką tik taip įvertino jo darbą ir pati VRM vertinimų komisija.
Galbūt atsilikta Civilinės saugos srityje, bet tik dėl to, kad valstybė neskyrė tam pakankamo dėmesio ir finansų. Iki karo Ukrainoje tai nebuvo prioritetinė sritis nei Vidaus reikalų ministerijai, nei nacionalinį saugumą kuruojančioms institucijoms“, – apie S. Greičiaus darbus kalbėjo S. Džiautas.
Jo įsitikinimu, Vyriausybei ir Seimui neskyrus papildomų lėšų, siekiant pritraukti į PAGD sistemą daugiau ugniagesių, S. Greičius buvo „pastatytas tarp kūjo ir priekalo“.
„Reikia be pinigų vykdyti Valstybės kontrolės rekomendacijas, tai yra sukomplektuoti žmogiškuosius resursus, bet kartu reikia užtikrinti visuomenės saugumą, neturint 25 procentų pajėgų“, – atkreipė dėmesį NPPSS vadovas.
S. Džiautas akcentavo, kad PAGD vadovaujant S. Greičiui, socialinis dialogas tarp departamento ir ugniagesių pagerėjo.
„Būtent prie dabartinio PAGD direktoriaus buvo pasirašyta ilgai vilkinama šakos kolektyvinė sutartis, kuri iškėlė socialinį dialogą įstaigoje į visiškai kitą lygį. Aš ypatingai džiaugiuosi tuo, kad PAGD neišleidžia nė vieno įsakymo, nedaro nė vieno pokyčio, neišdiskutavus bei nesuderinus to su Ugniagesių profesinės sąjungos valdyba ir kolektyvu. Tą mato visa bendruomenė ir tai suponavo, kad dingo ugniagesių ir PAGD visų darbuotojų baimė būti persekiojamam, jei jis įstos į profsąjungą, jei turės kitą nuomonę ir ją garsiai reikš“, – aiškino pareigūnų atstovas.
Pašnekovas teigė, kad pareigūnų bendruomenė įsitikinusi, jog S. Greičius turėtų toliau vadovauti PAGD, tęsti pradėtus darbus.
„Manau išvardinti darbai yra įrodymas, kad generolas darbą atlieka gerai. Juo labiau kad ką tik taip įvertino jo darbą ir pati VRM vertinimų komisija. Tą įrodo ir ką tik suteiktas valstybinis apdovanojimas. Profesinių sąjungų bendruomenė pritaria S. Greičiaus kadencijos pratęsimui. Laukia dar daug suplanuotų ir neįgyvendintų darbų“, – komentavo NPPSS pirmininkas.
PAGD direktorius S. Greičius šių metų liepą apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi už ypatingus nuopelnus stiprinant Lietuvos priešgaisrinės apsaugos pajėgų parengtį ir užtikrinant gyventojų saugumą nuo nelaimių ir kitų ekstremaliųjų situacijų, saugant visuomenės rimtį bei piliečių teises ir laisves.