Žemiau pateikiame LRT tarybos paskelbtą kreipimosi į Seimą tekstą:
LRT tarybos kreipimasis dėl grėsmės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos nepriklausomumui
Gerbiami Seimo nariai,
susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentiniam tyrimui atlikti (toliau – Komisija) išvadomis ir pasiūlymais, kreipiamės į Jus tikėdamiesi Jūsų indėlio išsaugant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) nepriklausomumą.
Visuomeninis transliuotojas yra šalies demokratinės sistemos dalis, tarnaujanti piliečiams ir visuomenei, ir yra būtinas užtikrinant mūsų valstybės demokratiją. Vykdydama savo veiklą, LRT naudojasi žiniasklaidos laisve, kuri yra svarbi žmogaus tiesių ir laisvių apsaugos, o kartu ir demokratijos sąlyga. Todėl svarbu, laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinto bendrojo žodžio laisvės principo, užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, kurio garantas yra LRT taryba.
Komisijos siūlymai keisti LRT tarybos formavimo tvarką, Tarybos narių kadencijų trukmę, naikinti nesutampančių su politiniais ciklais Tarybos narių kadencijų principą, mažinti Tarybos galias steigiant naują valdymo organą – valdybą, taip pat jos narių rinkimų tvarkos ir funkcijų neapibrėžtumas iš esmės laikytini žingsniu į LRT politizavimą.
Jei šie siūlymai būtų įgyvendinti, į valdžią atėję politikai iškart galėtų skirti savo atstovus į LRT valdymo organus. Svarbu pažymėti, kad minėti siūlymai neturi nieko bendro su Komisijos išvadomis ir niekaip iš jų neišplaukia.
Šiais nepamatuotais ir neišdiskutuotais siūlymais griaunamas ilgai kurtas LRT valdymo modelis, kuris kaip pavyzdys yra teikiamas net ir kitoms Europos valstybėms. Per ilgą LRT istoriją nuolat stengtasi subalansuoti galios centrų įtakas. Bandymų peržiūrėti LRT tarybos sudarymo principą būta ir ankstesnių Seimo kadencijų metais, tačiau visais atvejais pakakdavo politinės valios ir supratingumo tokių užmojų atsisakyti. Dabartinis LRT valdymo modelis, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, įrodė gebėjimą apsaugoti LRT nuo politizavimo. Todėl esminių įstatyme įtvirtintų LRT valdysenos principų keitimas iš naujo įtrauktų nacionalinį transliuotoją į politinių kovų sūkurį, žalingą tiek pačiam LRT, tiek visuomenei.
Svarbu pažymėti, kad Europos transliuotojų sąjunga (toliau – EBU) rekomendacijose dėl nacionalinių transliuotojų valdysenos modelių pabrėžia, kad būtina taikyti kompleksą priemonių, užtikrinančių nepriklausomumą ir priežiūros institutų pliuralizmą: priežiūros institutų nariai turi atstovauti skirtingoms socialinėms grupėms, turi būti užtikrintas jų politinis balansas ir taikomos depolitizavimo priemonės. Taigi, priežiūra turėtų būti vykdoma laikantis politinių jėgų nesikišimo, priežiūros funkcijos neturėtų vykdyti demokratiškai išrinktos politinės institucijos.
LRT taryba atvira kritikai, taip pat ir konstruktyviai Komisijos kritikai. Norime pažymėti, kad tobuliname savo veiklą. Šiuo metu rengiami ir artimiausiu metu bus patvirtinti atnaujinti Administracinės komisijos, kurią sudaro kvalifikuoti vadybos ir finansų specialistai, nuostatai, stiprinantys šios komisijos galias. Tai leis atidžiau prižiūrėti valdymo efektyvumą, finansų tvarkymą, viešuosius pirkimus ir kitus svarbius klausimus.
LRT taryba visada nuosekliai laikosi principo, kad LRT administracijai turi būti taikomi aukščiausi skaidrumo, atskaitingumo ir efektyvumo reikalavimai. Todėl vos tik daliai Seimo narių kilo abejonių dėl LRT veiklos skaidrumo, LRT taryba 2017 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į LR Valstybės kontrolę ir Seimo Audito komitetą, kad būtų atliktas LRT auditas. Ir toliau laikomės nuomonės, kad LRT veiklos priežiūrą turi atlikti tam įgaliotos valstybės institucijos, ir esame pasiruošę visapusiškai bendradarbiauti.
Tikimės, kad Seimo nariai atsižvelgs į išdėstytus argumentus balsuodami dėl Komisijos išvadų.
Tarybos vardu
LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis