Mano, kad dekriminalizavimas padarys dar didesnę žalą
Rajono tarybos narys P. Aukštikalnis neabejoja, kad Seimo užmojai dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų laikymą yra prasilenkiantys su sveiku protu ir padarysiantys dar didesnę žalą. Pasak jo, ypač didelė bėda yra ir todėl, kad neatlikti jokie namų darbai – nėra paruošta pakankamai specialistų, galinčių teikti pagalbą, beveik pusėje Lietuvos ligoninių apskritai neteikiama reikalingos pagalbos žmonėms, susiduriantiems su priklausomybėmis.
„Kas yra nedidelis kiekis? Kas atskirs – savo „reikalams“ ar platinimui naudos?
Kur įsigyti savo tikslams? Ar bus specialios parduotuvės? – retoriškai klausė P. Aukštikalnis. – Liūdna ir neatsakinga. Manau, institucijos ir valstybės politikai turi kurti strategijas, kaip sustabdyti šį žmogų pražudantį procesą, o dabar įneša tik dar daugiau sumaišties ir neaiškumo“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė politikas.
Įrašas socialiniame tinkle sukėlė audringas diskusijas
Po tarybos nario įrašu užvirė aktyvi diskusija, į kurią įsitraukė daug kompetentingų ir su jaunimu dirbančių asmenų. Vienas iš jų gerai žinomas kėdainietis prodiuseris, DJ’us Martynas Nistirenko pastebėjo, jog „matant tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje, jau yra akivaizdu, kad tos priemonės, kurios veikė anksčiau, nebėra veiksmingos šiandien ir, manau, kad aklas laikymasis jų yra tiesiog neprotingas“.
Tiesa, išdėstęs savo poziciją, M. Nistirenko atkreipė dėmesį: „Nesakau, kad narkotikai yra gerai ar kad visus juos reiktų legalizuoti. Savo komentarais noriu atkreipti dėmesį į kitas šio reikalo puses, kurių yra ne viena ir ne dvi, todėl sausai vertinti legalizaciją, dekriminalizaciją ir kriminalizaciją, mano nuomone, yra tiesiog neteisinga“.
Į diskusiją įsitraukė ir Krakių seniūnas Ernestas Barčas, kuris pritardamas P. Aukštikalniui apgailestavo, jog toks neatsakingas valdžios elgesys tik dar labiau gramzdina jaunimą į sunkesnių narkotikų vartojimo liūną: „Tokia sąmokslo teorija: o ar neatsitiks taip, kad suaktyvės prieinamumas ir prekyba, nes liks tik administracinė atsakomybė, o įrodyti, kad narkotinės medžiagos yra asmeniniam naudojimui, bet ne prekybai, yra sudėtinga. Sankcijos griežtumo laipsnis visada daro teigiamą įtaką susilaikymui nuo teisės pažeidimo. Ir pabaigai – silpnos narkotinės medžiagos yra tiesiausias kelias stipresnių link“.
Mokyklos bijo tyrimų, kad nekiltų skandalų?
Tuo metu Kėdainių rajono visuomenės sveikatos biuro (VSB) vadovė Danguolė Avižiuvienė sutinka, kad narkotikų vartojimas mokyklose yra tapęs kone vieša paslaptimi. O Klaipėdos atvejis, kuomet atlikus tyrimą 28 mokyklose ir beveik visose, 27-iose, rasta narkotikų pėdsakų, tai tik patvirtina.
Anot D. Avižiuvienės, panaši situacija yra ir mūsų rajone, o Klaipėdoje atlikto tyrimo rezultatai atspindi visos Lietuvos situaciją.
VSB vadovės teigimu, didžioji dauguma mokyklų vadovų žino, jog narkotikų problema jose tikrai egzistuoja, tačiau jie slepiasi tarsi stručiai smėlyje bijodami atlikti tyrimus, kad nesukeltų pasipiktinimų bangos ir skandalų. Veikiausiai būtent dėl to Klaipėdoje tyrime sutiko dalyvauti tik kiek daugiau nei pusė mieste esančių mokyklų, t. y. 28 iš 40.
Kaip teigė D. Avižiuvienė, nors pastaruoju metu jokio aplinkos tyrimo Kėdainių rajono mokyklose nebuvo atlikta, tačiau jau 2016, 2018 ir 2021 metų rezultatai parodė, jog problemų yra ir mūsų rajone.
„Aš nemanau, kad problemos kažkur dingo. Jos galbūt kaip tik suaktyvėjo. Gali būti taip, kad atsiranda naujų medžiagų, ypač, jeigu kalbame apie garinimą, įvairių skysčių naudojimą elektroninėms cigaretėms. Tai yra naujas pavojus, ir aplinkos tyrimams skirti testai nežinomų medžiagų neparodys“, – apie elektroninėse cigaretėse slypintį pavojų kalbėjo D. Avižiuvinė.
Tyrimų kaina gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų
Kaip aiškino VSB vadovė, rajono mokyklų direktorių pasitarime buvo nuspręsta, kad pačios mokyklos pagal poreikį gali atlikti ar atliks minėtus tyrimus. Todėl praeitais ir šiais metais visuotinio tyrimo nebuvo organizuota ir daryta. Juolab, kad ir lėšų tam nebuvo skirta. Į VSB valstybinių funkcijų sąrašą ši paslauga nėra įtraukta.
Pasidomėjus, kiek gali kainuoti tokie tyrimai, pašnekovė sako: „Aplinkos tyrimų kaina priklauso nuo to, kiek yra atliekama tyrimų vienoje mokykloje, kiek mokyklų apskritai yra tiriama ir koks būtų tyrimų periodiškumas. Suma gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Kiek pamenu, rengiant švietimo strategiją, apie šiuos aplinkos tyrimus tikrai buvo kalbėta. Ar jie atsirado strateginiuose dokumentuose su finansavimu, negalėčiau pasakyti“.
Bėda, kad tėvai į problemų sprendimus įsitraukia vangiai
Paklausta, ar apskritai reikalingi aplinkos tyrimai mokyklose dėl narkotinių medžiagų likučių, D. Avižiuvienė svarsto, jog tai priklauso nuo to, kas bus daroma su gautais rezultatais.
„Aš manau, kad žinojimas suteikia realios situacijos suvokimą ir galvojimą, ką turime daryti. Nes jeigu sužinosime tik tiek, kad sužinotume, jog turime problemų, ir tyrimo rezultatus padėsime į stalčių, tada tai nėra tas efektas, kurio tikėtumėmės. Aš būčiau už tyrimus tam, kad žinotume, kokia situacija yra mūsų aplinkoje, o ne mokyklose. Šitie tyrimai nereiškia, kad vartojimas yra mokyklose – vaikai šias medžiagas atsineša iš aplinkos, namų, – įsitikinusi VSB vadovė. – Jeigu mes sužinome, kokios medžiagos yra naudojamos, paplitusios ar randamos, tuomet turėtų žymiai, labai tikslingai, konkrečiai suaktyvėti ir prevencinis darbas.“
Kita problema, kurią pastebi VSB vadovė, yra ta, kad į vaikų prevenciją ir problemų sprendimą artimiausi vaikams žmonės, tėvai, įsitraukia labai nenoriai.
„Yra tekę organizuoti tėvų susirinkimus, kviesti tikrai gerus lektorius, bet jie skaitlingumu tikrai nepasižymėdavo. Labai liūdna, nes į susitikimus su lektoriais profesionalais, kurie galėjo duoti labai daug informacijos, kaip dirbti, ką stebėti, kur nukreipti dėmesį, kur kreiptis pagalbos, deja, tėvai neateina. Todėl, aš manyčiau, kad čia problema yra ne tiek mokyklų, kiek apskritai šitos problemos supratime ir bendrų sprendimų ieškojime.
Kadangi tyrimai atliekami ten, kur daugiausia vaikai būna, todėl susidaro vaizdas, kad tik mokyklos ir yra atsakingiausios“, – įsitikinusi D. Avižiuvienė.
Problemos slypi šeimose ir vaikų bei tėvų santykiuose
Po P. Aukštikalnio pasisakymu „Facebook“ kėdainietis Vidmantas Valantiejus įžvelgė ir kitą problemą: ką žmonės gali veikti Kėdainių mieste penktadienio vakarais, savaitgaliais?
Tačiau buvusi ilgametė pedagogė bei buvusi ilgametė rajono vadovė Nijolė Naujokienė pastebi, jog didesnis vaikų užimtumas, kaip daugelis galbūt įsivaizduoja, narkotikų vartojimo situacijos ne tik rajone, bet ir visoje šalyje nepagerins. Viskas, anot jos, priklauso nuo šeimos.
„Manau, kad užimtumas tikrai neišspręs problemos. Pažiūrėkime į jį kitu kampu: būrelius, įvairius projektus lanko tie patys vaikai – „geriečiai“. Jie perkrauti ir pavargsta įrodinėti visiems, kaip suaugę rūpinasi vaikais…
Žinau vaikų ne iš vienos mokyklos, kuriose, anot jų pačių, gerai besimokantys ir turintys daugybę visokių veiklų yra nuolat kviečiami dalyvauti ir savižudybių, narkotikų, smurto prevencijos programose. Jie tikrai jokių problemų neturi, bet mokytojai turi, nes nori įgyvendinti projektus, o tų, kam tokie projektai reikalingi, nesurenka. Taip vaikai ir vertina – „reikia padėt mokytojai“. Ar ne absurdiška? – klausia buvusi pedagogė. – Primena man tai sovietmečio mokyklą, kai mus, gerai besimokančius, versdavo padėt blogai besimokantiems. O problemiškesni (bet ne blogesni) niekur nenori eiti, dalyvauti, jie nori kažin kokių „gatavų“ dalykų. Suprantu, kad suaugę turi rūpintis vaikais, valstybė ir jos institucijos turi gilintis labiau, kad finansavimas ir programos bei projektai būtų tikslingesni, bet aš esu įsitikinusi, kad tėvų ir vaikų ryšio ir atsakomybių praradimas veda į visas problemas, kurios užimtumu neišsprendžiamos.“
Psichoaktyvių medžiagų prieinamumas yra labai didelis
Apibendrindama šiuo metu itin aktualią situaciją, D. Avižiuvienė teigia, jog problemos egzistuoja ne atskiruose miestuose ar rajonuose, bet visoje Lietuvoje.
„Manau, šiandien, jeigu rastume visiškai švarią mokyklą, būtų išimtis. Klaipėdos pavyzdys tik iliustruoja, kokia situacija yra Lietuvoje. Klaipėda nėra kažkuo išskirtinis miestas ar kitokie vaikai negu visa Lietuva.
Mes esame labai nedidelė šalis ir narkotinių ar psichoaktyvių medžiagų prieinamumas tikrai yra didelis, vaikai yra pasiekiami. O prevencinis darbas turi ir turėjo būti vykdomas, jis turi būti labai gerai organizuotas, konkretus, šitiems darbams turi labai susitelkti bendruomenės, tėvai. Tai yra naujas iššūkis“, – pažymi VSB vadovė.