STT analizavo savivaldybių teisės aktus, kuriais reglamentuojamas šių lėšų panaudojimas.
Tarnybos parengtoje antikorupcinio vertinimo išvadoje, kurią matė Delfi, pateikiami pasiūlymai, kaip reikėtų keisti tarybos narių išlaidų kompensavimo ir jų darbo apmokėjimo tvarką, kad pinigus savivaldybės leistų skaidriau nei dabar.
Išmokos skiriasi kelis kartus
Išanalizavusi 60 Lietuvos savivaldybių tarybų reglamentus STT nustatė, kad tarybos narių išmokų dydžiai skiriasi net kartais: mažiausios išmokos yra Plungės rajono savivaldybėje – iki 43 eurų, Kazlų Rūdos ir Raseinių rajono savivaldybėse – iki 50 eurų, Šalčininkų rajono savivaldybėje – iki 70 eurų per mėnesį vienam tarybos nariui.
Didžiausios išmokos nustatytos Kauno miesto – iki 1 072 eurų bei Kauno rajono – iki 1 018 eurų – savivaldybių tarybos nariams.
Palyginimui – Švenčionių rajono ir Šilutės rajono savivaldybių tarybos narių išmokos – po 840 eurų, Palangos ir Neringos savivaldybės – po 714 eurų.
Įstatymą supranta įvairiai
STT atsitiktine tvarka atrinko 23 savivaldybes ir išanalizavo jose galiojančius išmokas tarybos nariams reglamentuojančius teisės aktus.
STT konkrečiau domėjosi Akmenės rajono, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Kauno miesto, Kazlų Rūdos, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Molėtų rajono, Neringos, Palangos, Panevėžio miesto, Prienų rajono, Radviliškio rajono, Šakių rajono, Šiaulių miesto, Vilkaviškio rajono, Vilniaus rajono, Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybėse esančia tvarka.
Tarnyba aptiko, kad tik maža dalis savivaldybių viešai skelbia informaciją apie išlaidų kompensavimą tarybos nariams.
Be to, STT nustatė, kad įstatymą, reglamentuojantį šias išmokas, savivaldybės supranta labai įvairiai.
„Atlikus antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad skirtingo dydžio išmokas savo nariams nustačiusios savivaldybės tarybos įvairiai bei plečiamai reglamentavo ir galimas kompensuoti išlaidas, jų rūšis, tačiau tinkamai nedetalizavo jų pagrįstumo, teisėtumo kontrolės procedūrų, nenumatė visapusiškai skaidrios atskaitomybės už išmokų iš savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą“, – rašo STT.
Tarnyba konstatavo, kad tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu bei racionalaus, skaidraus lėšų panaudojimo aspektais.
STT pažymi, kad pagal įstatymus tarybos nariams kas mėnesį gali būti skiriama išmoka už su veikla susijusiomis kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti.
Už tai tarybos nariai privalo atsiskaityti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Tarnybos vertinimu, galimos kompensuoti išlaidos įstatyme nurodytos abstrakčiai, todėl savivaldybių tarybos kartais įtraukia papildomas, įstatyme nenumatytas, išlaidas.
Pavyzdžiui, Neringos savivaldybė kompensuoja kompiuterinės technikos nuomą, techninę priežiūrą, USB atmintinių įsigijimą, Vilniaus savivaldybė – visas biuro priemones, įskaitant biuro įrangos ir technikos prekes, tokias kaip laminavimo priemonės, skaičiuotuvai, įrišimo priemonės, planšetiniai kompiuteriai, kompiuterinė technika.
Elektrėnų ir Klaipėdos miesto savivaldybė leido kompensuoti tarybos nario išmokai gauti atidarytų banko sąskaitų aptarnavimo paslaugų apmokėjimą.
Tuo metu Ignalinos rajono savivaldybė leido apmokėti viešosios informacijos rengėjų teikiamas paslaugas viešinant tarybos nario veiklą ir išlaidas, patirtas rengiant ir platinant tarybos nario ataskaitas. Tai Vietos savivaldos įstatymas leido tik nuo šių metų balandžio.
STT siūlo apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti baigtinį galimų kompensuoti išlaidų sąrašą bei išmokų dydžių „žirkles“, susiejant jas su objektyviai pamatuojamais rodikliais.
Savivaldybėms STT siūlo tarybos veiklos reglamente detalizuoti galimas kompensuoti išlaidas tiesiogiai siejant jas su tarybos nario veikla, atimant galimybę plečiamai taikyti įstatymo nuostatas bei kompensuoti nepagrįstas išlaidas.
Daugiausiai atsiėjo transportas
STT teigimu, visų nagrinėtų savivaldybių tarybos narių didžiausios kompensuotos išlaidos susijusios su transportu ir ypač – kuro išlaidomis.
„Net dėl pandemijos Lietuvos teritorijoje galiojusio judėjimo tarp savivaldybių draudimo metu kai kurių tarybų nariai nurodė patyrę tūkstantines išlaidas degalams. Tuo pačiu metu teisės aktuose nėra reikalavimo pateikti kelionės dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kad patirtos išlaidos sietinos su tarybos nario funkcijų atlikimu“, – pabrėžia STT.
Tarnyba pateikia keletą pavyzdžių. Pernai dėl transporto išlaidų kompensavimo, daugiausiai – degalų, kreipėsi 14 iš 15 Neringos savivaldybės tarybos narių, kuriems išmokėta nuo maždaug 1,2 iki beveik 9 tūkst. eur.
Šiaulių tarybos nariams 2021 m. pirmąjį ketvirtį, kai per pandemiją galiojo judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, vien už degalus išmokėta nuo 165 iki 1045 eurų.
Tarnyba teigia, kad tai nėra vien praėjusios kadencijos problema. Pavyzdžiui, 2017 metais Palangos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba nustatė, kad teisės aktuose nereikalaujama deklaruoti konkretaus automobilio, todėl tarybos nariai prašo atlyginti išlaidas dėl kelių automobilių eksploatavimo.
Be to, tą pačią dieną tarybos nariai pildavo skirtingos rūšies degalus. Taip pat nustatyta, kad nebuvo prašymo pagrįsti kelionių būtinumą.
Pavyzdžiui, vienas Palangos tarybos narys tuo metu nuvažiuodavo nuo 0,7 iki 3,9 tūkst. kilometrų, o degalus pylėsi kituose miestuose – Vilniuje, Kaune, Varėnoje, Marijampolėje, Trakuose, Elektrėnuose, Kalvarijoje, Kaišiadoryse, Vievyje, Šilutės, Telšių, Ukmergės ir Raseinių rajonuose.
Be to, buvo nustatyta ir tai, kad išlaidos atlygintos pateikus degalų įsigijimo kvitus, kai tą pačią dieną kuras įsigytas kelis kartus su 2-5 minučių ar net kelių milisekundžių pertrauka, arba minučių skirtumu buvo pilamasi skirtingų degalų skirtinguose miestuose, tarp kurių atstumas daugiau kaip 150 km.
Tačiau, kaip konstatavo STT, Palangos tarybos reglamentas po 2017 m. pateiktų pastabų nėra pakeistas ar patikslintas, informacija apie tarybos narių išmokas nėra viešinama.
Be to, kai kurios analizuotų savivaldybių tarybos į kompensuojamų transporto išlaidų sąrašą yra įtraukusios ir automobilio draudimą, padangų keitimą, remontą ir detales, taksi išlaidas, automobilio parkavimo ar saugojimo išlaidas.
Beje – net tos, kurių teritorijoje nėra mokamų automobilių stovėjimo aikštelių, pavyzdžiui, Ignalinos rajono savivaldybė.
Siūlo įteisinti naują prievolę
STT siūlo svarstyti galimybę tikslinti teisinį reguliavimą, numatant prievolę išsamiai pagrįsti visas kompensuoti teikiamas išlaidas, siejant jas su tarybos nario tiesiogine veikla.
Taip, tarnybos nuomone, būtų užtikrinta ne tik griežtesnė tarybos nariams išmokėtų lėšų pagrįstumo bei teisėtumo kontrolė, bet ir detali atskaitomybė visuomenei skelbiant tarybos narių gautas išmokas bei šias sumas išskiriant savivaldybės finansiniuose dokumentuose.
Tik nedidelė dalis savivaldybių viešai skelbia detalias tarybos narių ataskaitas, duomenis apie jiems išmokėta atlyginimą pagal išdirbtas valandas bei gautas išmokas tarybos nario veiklos išlaidoms kompensuoti.
Tokiu būdu, STT nuomone, galbūt yra pažeidžiami Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti veiklos skaidrumo bei viešumo principai.
STT siūlo tikslinti savivaldybių tarybų veiklos reglamentus, detalizuojant tarybos narių išmokų bei jų panaudojimo teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės procedūras.
Yra ir kita problema
Tarnyba atkreipė dėmesį ir į tai, kad teisinis reguliavimas tarybos nariams leidžia patiems deklaruoti išdirbtas valandas.
Tarybos narių atlyginimas skaičiuojamas atsižvelgiant į Vidutinį mėnesinį darbo užmokestį ir faktiškai dirbtą laiką.
STT pabrėžia, kad dauguma analizuotų savivaldybių tarybų (pavyzdžiui, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Kupiškio rajono, Palangos, Radviliškio rajono, Vilniaus miesto, kt.) yra nustačiusios, kad tarybos nariai laiką, už kurį atlyginama, sugaištą ruošiantis tarybos, komitetų, frakcijų, komisijų, tarybos narių grupių ar atskirų darbo grupių posėdžiams, taip pat laiką, praleistą susitikimuose su rinkėjais, deklaruoja savarankiškai.
Kai kurios savivaldybės visą darbo laiką patikėjo apskaičiuoti pačiam tarybos nariui.
Skirtingos savivaldybės yra numačiusios atlyginti už nuo 20 val. (pavyzdžiui, Radviliškio rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybės) iki 60 val. per mėnesį savarankiškai deklaruotų valandų (pavyzdžiui, Vilniaus miesto, Panevėžio miesto savivaldybės).
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad nėra reikalavimo savarankiškai deklaruojamas valandas pagrįsti papildomais duomenimis, kuriuose detaliai atsispindėtų tarybos nario veiklos aspektai.
„Šie duomenys taip pat neatsispindi viešai skelbiamose tarybų narių gautų atlyginimų suvestinėse ar kituose dokumentuose“, – teigia tarnyba.
Turint omenyje, kad paprastai per mėnesį vyksta apie vieną posėdį, svarstytina, ar savarankiškai deklaruojama atlyginimo už pasiruošimą tarybos posėdžiams tvarka yra racionali, pagrįsta ir skaidri.
STT siūlo tikslinti savivaldybių tarybų reglamentų nuostatas, nustatant maksimalų galimą apmokėti savarankiškai deklaruojamą darbo laiką, taip pat įtvirtinant pareigą pateikti pažymą iš pagrindinės darbovietės apie negautą atlyginimą dėl dalyvavimo savivaldybės tarybos veikloje.
„Tokia situacija, kai teisės aktai leidžia gauti išmoką už tarybos nario veiklą, kai realiai ji nevykdoma, yra ydinga antikorupciniu bei savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumo, racionalumo ir pagrįstumo požiūriu“, – teigia tarnyba.
Ji siūlo tikslinti teisinį reguliavimą, numatant atvejus, kada tarybos nario atlyginimas bei išlaidų kompensavimo išmokos nemokamos jam nevykdant savo kaip tarybos nario pareigų.
Pradėjo Tapinas
Apie tarybos narių išlaidų kompensavimui skiriamas lėšas garsiai kalbėti imta visuomenininkui Andriui Tapinui aptikus neįtikėtinų tokių lėšų grobstymo atvejų.
„Skaidrinam“ pavadintas tekstų ir analizių ciklas, pradėtas prieš beveik mėnesį, jau duoda rezultatų – kai kas suskubo grąžinti netinkamai panaudotas lėšas, o kuriomis savivaldybėmis susidomėjo STT.
A. Tapinas vienos konkrečios savivaldybės – Pagėgių – pavyzdį apibūdino taip: „Piktnaudžiavimas. Dokumentų klastojimas. Fiktyvių čekių teikimas. Neteisėtas įrangos pirkimas. Automobilių nuoma nesveikomis kainomis arba iš savęs. Kuro pylimas cisternomis.“