Tačiau ekonomistas Romas Lazutka pabrėžia, kad šildymo kainos skaudžios didesniam ratui žmonių, nei tie, kurių pajamos minimalios. Be to, pasak jo, priešingai nei PVM lengvata, kompensacijos mažina motyvaciją dirbti.
Eilinį kartą nusprendus dar vienam šildymo sezonui pratęsti PVM lengvatą šildymui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tai aiškino savivaldybių pasipriešinimu.
„Savivaldybės aiškiai viešais pareiškimais boikotuoja mūsų idėją. Man atrodo, kad jie net pasistengs padaryti taip, kad žmonės sustotų į eiles [pateikti prašymus kompensacijai gauti]“, – sprendimo motyvus BNS aiškino R. Karbauskis.
Parlamentaras socialdemokratas A. Sysas LRT.lt sako nesuprantąs kalbų apie galimą lėšų trūkumą kompensacijoms, jei PVM lengvata šildymui būtų panaikinta.
„Kai buvo diskutuojama dėl PVM lengvatos šildymui naikinimo ir kompensacijų teikimo, pasigirdo kalbų, kad tam neužtektų lėšų, nors šiais metais savivaldybėse visos Lietuvos mastu planuojama neišnaudoti 140 mln. eurų. Dėl atlyginimų, pensijų augimo [kompensacijų] gavėjų ratas mažės, jis mažėja po 20–25 proc., tad manau, kad savivalda tikrai gali susitvarkyti su iššūkiais, nes pagal didžiausius skaičiavimus kompensacijoms papildomai reikėtų 21 mln. eurų“, – teigia A. Sysas.
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) sako kompensacijų šildymui, jei būtų panaikinta PVM lengvata, nesipurtanti.
Pasak LSA patarėjos socialiniais klausimais Audronės Vareikytės, pinigų pakaktų, tiesa, savivaldybėms prisireiktų daugiau darbuotojų.
„Esant dabartinei padėčiai matome, kad tų lėšų lieka ir jas būtų galima panaudoti kompensacijoms už šildymą. Kol kas nepaskaičiavome, kiek tektų dėl to priimti naujų darbuotojų, tačiau tų lėšų tikrai pakaktų – papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikėtų, ypač jei nebūtų didelio šildymo pabrangimo ar ypatingai šaltų žiemų“, – kalba A. Vareikytė.
Šildymo kainos skaudžios ne tik mažiausiai uždirbantiems
VU Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas prof. R. Lazutka pažymi, kad yra nuolat akcentuojama, jog lengvatos mokesčių srityje yra nelabai gerai, nes iškreipia rinką, tačiau kalbant apie mažesnį PVM šildymui, lengvata to nepavadinsi.
„Jei, pavyzdžiui, būtų taikoma lengvata mėsai, o žuviai – ne, būtų laikoma, kad iškreipiama rinka: žmonės pirktų daugiau prekių, kurioms lengvata taikoma, ir mažiau tų, kurioms netaikoma. Tačiau šiuo atveju tai netinka, nes žmonės, užuot mokėję už šildymą, negali tų pinigų išleisti kažkam kitam. Todėl klaidinga tai vadinti lengvata, tai yra tiesiog mokestis, mažesnis nei kitoms prekėms. Ir tas 9 proc. PVM mokestis Lietuvoje ir taip nemažas, nes šildymas brangus“, – sako R. Lazutka.
Kaip pastebi ekonomistas, „Eurostat“ duomenimis, apie 30 proc. Lietuvos gyventojų yra „energetiniai skurdžiai“ – tokiai daliai žmonių sunku susimokėti už šildymą.
Lietuvoje, pasak pašnekovo, algos yra mažos, o šildymo kainos ir be PVM būtų didelės.
„Šildymui žmonės išleidžia daug ir reikia kalbėti apie maždaug trečdalį Lietuvos gyventojų, o ne apie tuos 3 proc., kurie gauna kompensacijas, ar tuos maždaug 5 proc., kurie gautų, jei būtų kiek pakeistas pajamų dydis, nuo kurio kompensacija mokama. Likusiems 25 proc. vis tiek būtų sunku susimokėti už šildymą, todėl jo branginti didinant PVM nereikėtų, nes tie žmonės kompensacijų negaus.
Be to, kompensacijos mažas pajamas gaunantiems žmonėms demotyvuoja juos dirbti, nes jie pastebi, kad gaudami kompensaciją, socialinę pašalpą, nemokamą maitinimą vaikams gali geriau išsiversti, nei su maža alga. Tuo metu PVM lengvata tokio poveikio neturi, nes ji nepriklauso nuo žmogaus pajamų“, – teigia R. Lazutka.
Pašnekovas pažymi, kad vis prikišama, jog lengvata naudojasi ir tie, kurie nemažai uždirba, tačiau, pasak ekonomisto, juos reikia tiesiog daugiau apmokestinti – apmokestinti ne jų vartojimą, o jų pajamas.
„Jei būtų apmokestinamos daugiau uždirbančiųjų pajamos, nebebūtų gaila, kad jie pigiau naudojasi šildymu. Vaikai juk mokyklose mokomi nemokamai, nors kai kurių tėvų pajamos didesnės ir jie galėtų susimokėti“, – kalba R. Lazutka.
Sutaupo, nes griežčiau kontroliuoja
Parlamentaras A. Sysas stebisi – kai lėšos pašalpoms ir kompensacijoms už šildymą buvo mokamos iš valstybės biudžeto, savivaldybės jas išnaudodavo ir pristigdavo, o dabar sutaupo milijonus.
„Prieš keletą metų savivaldybėms buvo pavesta išmokėti pašalpas bei kompensuoti šildymą ir karštą vandenį. Savivaldybėms buvo skirtos tokios lėšos, koks buvo jų poreikis krizės metais. Kol tokios lėšos buvo mokamos iš valstybės biudžeto, savivaldybės jas išnaudodavo ir dar paprašydavo papildomai. Kai ši funkcija buvo atiduota joms pačioms, jos pradėjo taupyti. Kai kurios savivaldybės per tris 2016-ųjų ketvirčius sugebėjo sutaupyti 70 proc., Lietuvos vidurkis – 60 proc. Pernai sutaupytų lėšų vidurkis buvo 55 proc., 2014-aisiais – 43 proc.“, – pažymi A. Sysas.
LSA patarėja socialiniais klausimais A. Vareikytė paaiškino, kaip pavyko taip sumažinti išlaidas piniginei paramai.
„Tai lėmė tikrai ne vienas veiksnys. Dėl sumažėjusio nedarbo, padidėjusio minimalaus mėnesinio atlyginimo ir sumažėjusio gyventojų skaičiaus mažėjo pašalpų gavėjų skaičius. Tačiau tai nėra pagrindinė priežastis. Sumažėjimą labiausiai lėmė tai, kad savivaldybėms perėmus šią funkciją, buvo truputį sugriežtintas piniginės paramos įstatymas. Prireikė daugiau darbuotojų, į pašalpų skyrimą įsitraukė ir bendruomenės. Žmonės buvo pasiilgę socialinio teisingumo, nes matė, kad pašalpų ateina prašyti gerai gyvenantys žmonės, nors jų dokumentai rodo, kad jų pajamos mažos“, – pasakoja A. Vareikytė.
Pasak jos, kiekvienoje savivaldybėje ir seniūnijoje buvo sudaromos komisijos, savivaldybėms labai aktyviai padėjo bendruomenės, pranešdamos apie nelegalų darbą, šeimas, kurios gyvena gerai, tačiau gauna pašalpas.
Tuomet savivaldybės pradėjo analizuoti duomenis ir paaiškėjo, kad buvo nemažai tokių atvejų, kai savarankiškai dirbantys asmenys, turėję verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas, rodė „nulines“ pajamas.
„Dar viena priemonė, kuri padėjo išgryninti pašalpų gavėjų skaičių ir sumažinti piktnaudžiavimą, buvo tai, kad savivaldybės pradėjo organizuoti visuomenei naudingus darbus. Tai labai padėjo sumažinti nelegalų darbą, nes žmonės visuomenei naudinga veikla negalėjo užsiimti darbo metu, tad pavyko išgryninti tikruosius pašalpų gavėjus ir atmesti tuos, kurie buvo linkę piktnaudžiauti ir pateikti realios situacijos neatitinkančias pažymas“, – tikina pašnekovė.
Ne visų pinigų panaudojimą gali paaiškinti
A. Sysas atkreipia dėmesį į tai, kad praėjusiais metais iš 230 mln. eurų pagal paskirtį buvo panaudoti 103 mln., o likusios lėšos, savivaldybių teigimu, buvo panaudotos kitai socialinei paramai bei kitoms savivaldos reikmėms finansuoti.
„Tarp kitų reikmių – švietimo programų finansavimas, įsiskolinimų kreditoriams padengimas, miestų infrastruktūros plėtra, viešųjų erdvių tvarkymas, kelių priežiūra ir remontas. Lėšos panaudotos ir savivaldybių administracijos darbui organizuoti, savivaldos tarybos veiklai finansuoti. Tačiau dalies lėšų panaudojimo savivaldybės aiškiai nepagrindė. Pavyzdžiui, Vilniaus miestas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 metų duomenimis, beveik 6 mln. eurų išnaudojo nenurodydamas kur, Šiauliai ir Švenčionys – apie 1 mln., Radviliškio rajonas – 2 mln.“, – kalba parlamentaras.
Savo ruožtu A. Vareikytė pažymi, kad tai, kaip turi būti panaudotos sutaupytos lėšos, reglamentuoja keletas įstatymų.
„Piniginės paramos įstatyme nurodyta, kad tokios lėšos pirmiausia turi būti panaudotos kitai socialinei paramai, o Biudžeto įstatymas reglamentuoja, kad likusios lėšos gali būti naudojamos įsiskolinimams padengti. Tad didžiąją dalį iš, pavyzdžiui, pernai sutaupytų lėšų – apie 65 mln. – savivaldybės panaudojo kitai socialinei paramai. Kita dalis lėšų paskirstoma labai įvairiai ir jų tikrai neskirsto vienas žmogus – tos lėšos yra tvirtinamos savivaldybių tarybose. Jie žino bendruomenių poreikius ir tos sumos tikrai nenueina veltui. Lietuvoje daugiau nei 500 seniūnijų, bendruomenių, tad ir tų poreikių yra daug ir ataskaitose ne visi jie yra detaliai atspindėti“, – sako pašnekovė.
A. Vareikytė pabrėžia, kad didžiulės nepanaudotų lėšų sumos buvo skirtos kitai socialinei paramai, nes vien išdalinti pašalpas nepakanka.
Nepanaudotos lėšos skiriamos savivaldybių socialinio darbo stiprinimui – įkuriami socialinių paslaugų centrai, šeimos mokomos įvairių socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, kaip planuoti biudžetą ar netgi gaminti maistą.