„Mes dvejus metus kaupiame duomenų bazę apie mūsų rajono išeivius. Metus rinkome informaciją apie žmones, kurie yra padarę karjerą kitose valstybėse, bet dabar turime ir antrąją bazę – apie jaunimą, baigusį aukštąsias mokyklas, bet užsienyje neretai dirbantį prie konvejerių, fermose, laukuose, tai yra, tikrai ne pagal specialybę, kurios mokėsi Lietuvoje. Norime jiems ir pasiūlyti pamąstyti, kad jie galbūt norėtų grįžti, užsidirbę pinigų“, – DELFI pasakojo Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis.
Tauragės rajono situacija – pakankamai sudėtinga. Tai vienintelė Lietuvos apskritis, kurioje gyventojų skaičius nebesiekia 100 tūkst. žmonių. Tiesa, vietos darbo biržos skelbiamais duomenimis, oficialus nedarbas čia siekia 9,8 proc, ir tai yra tik šiek tiek daugiau šalies vidurkio (apie 7,5 proc.). Tačiau manoma, kad toks skaičius yra nulemtas didžiulės emigracijos iš regiono.
Praėjusių metų pabaigoje skelbtais Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 5 metus Marijampolės, Telšių ir Tauragės apskritys dėl emigracijos neteko daugiau nei 6 proc. gyventojų.
Kovojant su šia rykšte, praėjusių metų lapkritį regione startavo iniciatyva „Globali Tauragė“, kuria siekiama burti emigracijoje gyvenančius tauragiškius ir kviesti juos grįžti namo. Tai daryti ketinama remiantis išvykusių kraštiečių registru, kuri Tauragė turi vienintelė iš visų šalies savivaldybių.
„Migracija yra labai stipriai paveikusi mūsų regioną, kaimiškas seniūnijas. Norėtumėme, kad emigravę žmonės sugrįžtų ir įgyvendintų savo sumanymus, savo svajones“, – tvirtino Tauragės meras.
Gyvenimas be spūsčių
Pasak S. Mičiulio, pradėjus kreiptis į išvykusiuosius laiškais, sulaukta teigiamos reakcijos.
„Kreipėmės į karjeras padariusius žmones – jie labai gerai nusiteikę tiek Lietuvos, tiek Tauragės atžvilgiu, nors, manau, jie nebesugrįš. Bet yra daug žmonių, baigusių universitetus, kurie emigracijoje dirba kitus darbus. Mes norime paskleisti žinią, kad Lietuva jų laukia, ir čia jie galėtų dirbti pagal savo specialybę“, – pažymėjo rajono vadovas.
Paties Tauragės mero komandoje taip pat darbuojasi buvę emigrantai. Vienas jo patarėjų – po studijų Danijoje į Lietuvą grįžęs Dovydas Kaminskas, tapęs vienu iš „Globalios Tauragės“ iniciatorių ir koordinatorių. Mero referentė, jo teigimu, parvažiavusi iš Norvegijos, dar viena specialistė, mokanti penkias kalbas, – grįžusi iš Ispanijos.
„Iš tiesų turime didžiulį potencialą, kurio neišnaudojame“, – tvirtino S. Mičiulis.
Kaip DELFI pasakojo D. Kaminskas, į gimtinę jis grįžo savo iniciatyva, kurį laiką dirbo su visuomeninėmis iniciatyvomis, bet maždaug po metų buvo nusprendęs važiuoti atgal į Daniją. Tačiau tuo metu aktyvų jaunuolį į savo komandą pakvietė Tauragės meras.
„Sakiau, kad į Lietuvą grįšiu, jeigu bus darbo. Tačiau negalvojau, kad gali būti tiek darbo Tauragėje. Regionai tikrai be reikalo nuvertinami. Aš ir pats, prieš grįždamas, galvojau, kad man, jaunam žmogui, reikia sostinės, infrastruktūros, bet, gyvendamas Tauragėje, įvertinau visiškai kitus privalumus, pavyzdžiui, laiką. Jeigu pažiūrėsime, kokios spūstys Vilniuje, ir per kiek laiko į darbą nuvažiuoju Tauragėje, galima sakyti, kad per metus sutaupau papildomą mėnesį, kurio negaištu „kamščiuose“. Vadinasi, turiu dar vieną mėnesį sau“, – pasakojo mero patarėjas.
Jis tvirtino, kad galimybių Tauragėje yra labai daug, kaip ir iš šio regiono kilusių iniciatyvių žmonių – tereikia juos motyvuoti.
„Todėl rašome išvykusiesiems laiškus, informuojame apie mūsų renginius, pagrindines šventes, tikimės, kad tai bent kartą per metus paskatins emigrantus grįžti į Tauragę, pasižiūrėti, kaip ji pasikeitusi. Kiti žmonės išvažiavę gal prieš 10 metų, jų įspūdis apie miestą likęs nuo tada, o šiandien Tauragė stipriai pasikeitusi ir toliau stipriai progresuoja“, – aiškino D. Kaminskas.
Įsukti verslą galima greičiau
Panašiai kalbėjo ir privataus Tauragėje įsikūrusio industrinio parko atstovas Linas Stankus, inicijavęs projektą „Backto.lt“ („Atgal į Lietuvą“). Šio projekto organizatoriai rengia konferencijas lietuviams užsienio šalyse, skleisdami sėkmingo verslo Lietuvoje idėjas bei padėdami rasti partnerių ar potencialių darbdavių tėvynėje.
L. Stankaus manymu, didelis regionų privalumas yra tas, kad juose pradėti verslą galima daug greičiau nei Vilniuje.
„Įmonę įkurti galima vos ne per pusę dienos, kas sostinėje neįmanoma. Mažame miestelyje per kelias minutes nueini tiek į banką, tiek į Registrų centrą, tiek į kitas įstaigas, ir iš karto turi atsakymą. Manau, mažesni miestai yra neatrastos galimybės. Bent jau gamybos įmones kurti mažame miestelyje yra ir greičiau, ir naudingiau, ir daug pelningiau, ir darbuotojai yra labiau motyvuoti“, – aiškino jis.
Vis dėlto, pasak L. Stankaus, šiuo metu esminis dalykas, kuriuo galima paskatinti grįžti emigrantus į regionus, yra atlyginimai. Tai, jo teigimu, rodo ir Tauragės industrinio parko pavyzdys: šioje šeimos valdomoje zonoje kuriasi garsūs gamybiniai prekių ženklai, o iš maždaug 800 darbuotojų daugiau nei šimtas yra grįžę iš emigracijos.
„Išvystėme parką, kuriame dirba stabilios užsienio kapitalo įmonės, mokančios didesnes nei Lietuvos vidurkis algas. Tai paskatino grįžti kai kuriuos tauragiškius, nes stabilūs atlyginimai, galimybė gauti paskolą, gyventi gimtajame mieste yra svarbūs dalykai“, – pažymėjo L. Stankus.
Pasak jo, argumentu sugrįžti išeiviams gali tapti ir plėtojama regiono infrastruktūra. Tauragėje veikia viena iš penkių Lietuvoje esančių išlyginamųjų klasių sugrįžusiųjų vaikams, šiu metu statomas baseinas, planuojama sporto arena, ketinama įrengti dviračių takelius, užtikrinti pigiausią šildymą visoje Lietuvoje, pasirūpinti naujais vaikų darželiais.
Klausiamas, kokius argumentus pateikia emigrantams, kviesdamas grįžti būtent į Tauragę, L. Stankus aiškino raginantis užsienyje gyvenantį Lietuvos jaunimą galvoti apie „idėjų medžioklę“.
„Mes dar neturime daug naujų verslų, naujų produktų, naujų paslaugų. Siūlau jaunimui: žiūrėkite, ko dar nėra Lietuvoje, ko nėra mažuose miesteliuose, ir grįžę įgyvendinkite. Aš skatinčiau jaunimą grįžus steigti paslaugų ir gamybos įmones“, – pažymėjo jis.
Tauragės mero patarėjas D. Kaminskas DELFI aiškino, kad šiuo metu savivaldybė esminį prioritetą teikia darbo vietų kūrimui.
„Per pastaruosius trejus metus yra sukurtos vienos palankiausių sąlygų, kokias gali pasiūlyti savivaldybė, verslumo ir investicijų skatinimui. Darbo vietas kuriantiems žmonėms, ne tik emigrantams, yra skiriami pinigai: vienai darbo vietai – 2 tūkst. eurų, kurie gali būti panaudoti ar įrangai įsigyti, ar kitoms išlaidoms kompensuoti“, – pasakojo jis.
Iniciatyvos gerai, bet realybę mato kitaip
Kaip vienas iš sėkmės pavyzdžių, kad buvę emigrantai apsisprendžia grįžti į Tauragę ir čia sėkmingai įsitvirtina, rajono svečiams neretai įvardijamas prieš pusantrų metų mėsinę mieste atidaręs Robertas Liorančas. Prieš tai vyras dirbo Norvegijoje.
„Popieriuje – taip, – sakė vyriškis, DELFI paklaustas, ar mato Tauragės valdžios pastangas sugrąžinti išvykusiuosius. – O jei kalbėti apie realybę... Aš grįžau ne dėl valdžios pastangų. Ir nemanau, kad kas nors sugrįš dėl to, ką valdžia daro.“
Verslininkas tvirtino nepasinaudojęs Tauragės savivaldybės siūloma galimybe gauti 2 tūkst. eurų paramą darbo vietų kūrimui.
„Neėmiau pinigų, nes už tai įsipareigojimai yra tokie, kad tiesiog neapsimoka. Anksčiau savivaldybė duodavo 3 tūkst. eurų naujai darbo vietai, bet už tai turėdavo būti įsipareigojimas tą vietą išlaikyti 3 metus. Treji metai – tai ne trys mėnesiai. Dabar sutrumpino laikotarpį iki 2 metų, bet sumažino ir pinigus – beliko 2 tūkst. eurų. Už 2 tūkst. eurų įrangos greičiausiai nenusipirksi, ar nusipirksi gal kokį vieną daiktą, ir būsi įsipareigojęs dvejus metus išlaikyti darbo vietą“, – aiškino jis.
Todėl, R. Liorančo manymu, savivaldybės parama yra labiau „popierinė“, o ne reali. Jis svarstė, kad iš Tauragės daugiausia emigravo „paprasti darbo žmonės“, neretai be aukštojo išsilavinimo, kurie užsienyje įgijo tam tikras kvalifikacijas.
„Bet pagal tas kvalifikacijas žmogus čia niekada neuždirbs nė pusės tos sumos, kurią gali gauti užsienyje. Galimybė, kad tokiu atveju jis grįš – nedidelė. Tai labiau viešieji ryšiai. Vienintelį teigiamą dalyką įžvelgiu tame, kad vandenį tai vis tiek sujudino, padarė reklamą miestui. Manau, ilgalaikėje perspektyvoje tai suveiks“, – kalbėjo R. Liorančas.