Į Seimą G. Nausėda kartu su savo žmona D. Nausėdiene atvyko kiek prieš 11 val. Iškilmingam posėdžiui vadovavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Į Seimo salę pirmoji šalies pora atėjo susikibę, D. Nausėdienė naujai išrinktam prezidentui buvo įsikibusi į parankę.
Pirmąjį žodį iškilmingame Seimo posėdyje tarė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Jis priminė, kad prieš 29 metus G. Nausėda vedė savo žmoną. „Šiandien prezidentas savo gyvenimą paaukoja jį išrinkusiai tautai, lygiai kaip šeimos gyvenime, neužtenka tik žmoniškų pastangų, bet reikia ir Dievo palaimos, – kalbėjo G. Grušas. – Meldžiame dovanų, kurios padėtų visus sprendimus priimti dvasios šviesoje.“
Prieš G. Nausėdos priesaiką žodį tarė ir kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Noriu pasidžiaugti, kad mūsų valstybė sugeba demokratiškai, oriai rinkti savo vadovus, kad juos gerbia, žmonės sudeda lūkesčius, pasitikėjimą“, – teigė D. Grybauskaitė.
„Esame svarbaus Lietuvos istorijos įvykio liudininkai“, – kalbėjo posėdžiui vadovavęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis ir pridūrė, kad salėje yra keturi atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovai. G. Nausėda prisiekė Seimo Kovo 11-osios salėje.
Seimo salėje paskelbus priesaikos priėmimo tvarką, G. Nausėda prisiekė Lietuvos valstybei.
„Aš, Gitanas Nausėda, prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą. Prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“, – priesaikos žodžius sakė naujas Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius pabrėžė, kad priesaika nėra tik formalus arba iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas. Priesaika sukelia konstitucines teisines pasekmes.
Tos pasekmės, pasak konstitucinės teisės žinovo, yra įvairios: pirma, kol asmuo nedavė priesaikos, jis negali pradėti eiti savo pareigų.
Antra, davus priesaiką nutrūksta ankstesnio prezidento įgaliojimai. Ir, trečia, kas labai svarbu, prezidentui atsiranda pareiga nesulaužyti priesaikos, tai yra nepažeisti šiurkščiai Konstitucijos. Jeigu priesaika bus sulaužyta, užtai gali būti rengiama apkalta.
„Todėl priesaikos reikšmė yra nepaprastai didelė. Tai yra ne tik šventė, bet ir prisiėmimas didžiulės atsakomybės“, – sakė V. Sinkevičius.
Teksto negalima keisti
Pasak profesoriaus, priesaikos tekstas yra nustatytas Konstitucijoje ir Prezidento įstatyme.
„Konstitucijoje yra labai trumpas tekstas. Bet atkreipkite dėmesį, kad tai yra vienintelis subjektas, kuris prisiekia tautai. Joks kitas – nei Seimo pirmininkas, nei teisėjai, nei Seimo nariai neprisiekia tautai, tik – prezidentas“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak teisininko, Konstitucijos tekste parašyta, kad prezidentas prisiekia dalyvaujant Seimo nariams.
„Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad „dalyvaujant Seimo nariams“ reiškia, kad turi būti priesaika tik Seime. Ne prezidento rūmuose, pilies bokšte, dalyvaujant Seimo nariams, o būtent Seime“, – atkreipė dėmesį V. Sinkevičius.
Pasak profesoriaus, Prezidento įstatyme priesaikos tekstas yra daug platesnis, išsamesnis, bet, kaip ten bebūtų, jis yra grindžiamas universaliomis vertybėmis. Tai yra pagarba Konstitucijai, ištikimybe Lietuvos valstybei, pasižadėjimas visomis išgalėmis stiprinti nepriklausomybę, ginti ir saugoti demokratiją, tarnauti Lietuvos žmonėms.
„Prezidentas negali taisyti priesaikos teksto. Jis negali daryti jokių išlygų, prierašų. Jeigu prezidentas nesutiktų to teksto perskaityti padėjęs ranką ant Konstitucijos, jeigu padarytų kokį nors prierašą, išlygą, laikoma, kad prezidentas neprisiekia. Tokiu atveju, jis negali pradėti eiti savo pareigų, ir turi būti skelbiami nauji prezidento rinkimai“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak profesoriaus, priesaiką priima Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jeigu jis negali priimti, tuomet – vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų.
„Pirmiausia priesaikos lapą pasirašo prezidentas, o po to pasirašys Konstitucinio Teismo pirmininkas. Tikriausiai bus ištarti žodžiai: „priesaika priimta“. Ir nuo šios akimirkos mes turime naująjį respublikos prezidentą“, – sakė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, kai pasirašomas priesaikos tekstas, ankstesnio prezidento įgaliojimai nutrūksta, ir pradeda eiti pareigas naujasis prezidentas. Nuo šios akimirkos į jį galima kreiptis „Jo Ekscelencija“.
Vieta turi simbolinę reikšmę
Profesorius pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad Prezidentas prisiekia Seimo narių akivaizdoje, turi simbolinę reikšmę.
„Seimo nariai yra tautos atstovai. Prezidentas yra vykdomosios valdžios dalis. Priesaikos prieš tautos atstovus nereikia aiškinti ir suprasti, kad prisiekiama Seimo nariams.
Aš girdėjau komentarą, kad štai Seimo nariai, kurie negavo kvietimų, sako, kad jis „prisiekia Seimo nariams“. Taip nėra, prezidentas prisiekia tautai“, – sakė V. Sinkevičius.
Teisininkas atkreipė dėmesį ir į patį Konstitucijos tekstą.
„Rengiant Konstituciją buvo pagalvota, kad vienintelė vieta duoti priesaika, tai yra tautos atstovybėje. Taip išreiškiamas ryšys su Seimo nariais, kaip tautos atstovais, ir su noru dirbti bendrai valstybės labui“, – sakė V. Sinkevičius.
Profesorius pažymėjo, kad prezidentas yra valstybės vadovas. Jis daro viską, kas pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
„Jo pagrindinis uždavinys yra laiduoti darnią valdžių ( Seimo, Vyriausybės, teismų) sąveiką, veikti taip, kad būtų sudaryta veiksminga Vyriausybė, kuri galėtų vykdyti savo prisiimtą programą, ir kartu būti atsvara Seimo sprendimams.
Jeigu Seimas priimta įstatymus, kurie prezidento nuomone yra netinkami ekonomine, socialine prasme, arba pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, prezidentas gali grąžinti Seimui pakartotinai juos svarstyti. Tai yra savotiška atsvara. Bet kita vertus nereikia matyti kažkokios priešpriešos. Visų valdžios institucijų (prezidento, Vyriausybės, Seimo, teismų) pastangos turi būti nukreiptos stiprinti teisingumą Lietuvoje, užtikrinti teises ir Konstitucijos viršenybę, gerbti žmogaus teises, ir jas saugoti“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Pirmoji ponia turės protokolines pareigas
Pasak profesoriaus, Konstitucijoje nėra nurodyta nei pirmoji ponia, nei jos pareigos.
„Bet asmeniui tapus prezidentu, atsiranda tam tikri protokoliniai dalykai. Paprastai pirmoji ponia lydi tarptautiniuose vizituose. Atlieka tam tikras protokolines funkcijas. Tai yra numatyta Prezidento įstatyme.
Po Konstitucinio Teismo ir kitų sprendimų, jeigu pirmoji ponia tam tikrą laiką vykdo prezidento sutuoktinės protokolines pareigas, tai jos renta, pensija yra didesnė negu kitų žmonių“, – sakė V. Sinkevičius.
Šventiniai renginiai tęsis toliau
Po prezidento priesaikos vyks Lietuvos ginkluotųjų pajėgų rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje. Paskui prezidentas su pirmąja ponia dalyvaus iškilmingose šv. Mišiose Vilniaus Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje.
Po mišių, 14 val., vyks Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonija Katedros aikštėje.
Būtent šiuo metu, iki 15 val., kol G. Nausėda, kaip planuojama, pėsčiomis grįš į Prezidento rūmus Daukanto aikštėje, yra didžiausia tikimybė, kad jį galės sutikti ir gal net paspausti ranką žmonės, atvykę stebėti iškilmių.
15 val. vyks Prezidento rūmų perdavimo ceremonija Daukanto aikštėje. G. Nausėda tars žodį tautai.
Vėliau Vyriausybė perduos prezidentui įgaliojimus. 16 val. vyks šventinis koncertas Simono Daukanto aikštėje, o vėliau vakare – uždaras priėmimas kviestiniams svečiams.