Kitos tautybės kaimynai priimtini, tik romai – ne
Respondentų nuomone, ES labiausiai paplitusi diskriminacija dėl tautybės (62 proc.). Tik kas trečias žmogus teigė, kad tokie atvejai jo šalyje yra reti. Beje, patys tautinių mažumų atstovai nėra linkę labiau galvoti, kad jų diskriminacija paplitusi.
Etninę diskriminaciją savo šalyse pastebi daugiau nei trys ketvirtadaliai Nyderlandų, Graikijos, Prancūzijos, Italijos Švedijos ir Danijos gyventojų.
Kuo labiau į Europos rytus, tuo mažiau žmonių teigia, jog ši diskriminacijos forma jų šalyje paplitusi. Mažiausiai taip sakiusių buvo lietuvių (23 proc.), latvių (27 proc.) ir lenkų (28 proc.).
Respondentai buvo prašomi nurodyti, kaip jaustųsi, jei kaimynystėje įsikurtų ar į aukščiausius valdžios postus patektų tam tikros socialinės grupės atstovas. Savo požiūrį jie turėjo įvertinti balu nuo 1 iki 10 (kuo didesnis balas, tuo palankesnė nuomonė).
Greta įsikūręs tautinės mažumos atstovas diskomforto nesukeltų (net 44 proc. apklausos dalyvių skalėje pažymėjo maksimalų balą). ES vidurkis – 8,1 balo, Liuksemburge užfiksuota 9,2 balo, Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje – po 9,1 balo. Nepalankiausias požiūris į tokius kaimynus – Austrijoje (6,3 balo), Čekijoje (6,5 balo), Italijoje (6,6 balo).
Tačiau vienos tautybės – romų atstovai tarp kaimynų nėra pageidaujami (bloko vidurkis – tik 6 balai). Kas ketvirtas respondentas teigė, kad gyvendamas greta šios tautos atstovų, kurie išsiplėtusioje ES sudaro didžiausią etninę mažumą, jaustųsi labai nepatogiai, nors vertindami bet kurios tautinės mažumos atstovus taip teigė tik 6 proc.
Palankiausiai romus šiuo požiūriu įvertino Lenkijos gyventojai (7,5 balo), nepalankiausiai – Čekijos (3,7 balo). Lietuvos gyventojų požiūris įvertintas 6,2 balo.
Mūsų šalyje anksčiau atliktos apklausos parodė, kad lietuviai kaimynystėje nenori matyti ne tik romų, bet ir čečėnų, juodaodžių, žydų, turkų, kinų.
Ne itin palankiai vertinami ir valstybės vadovų postus užimantys asmenys, kurių etninė kilmė kitokia nei daugumos šalies gyventojų (6,4 balo).
Nenori valstybės lyderio homoseksualo
Kad vienoje ar kitose šalyje paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, sutiko 51 proc. apklausos dalyvių. Respondentai, turintys draugų gėjų ar lesbiečių, labiau linkę galvoti, kad tokia diskriminacija egzistuoja.
Sprendžiant iš respondentų atsakymų, ji labiausiai paplitusi Viduržemio jūros šalyse: Graikijoje, Kipre (po 73 proc.), Italijoje (72 proc.).
Naujų ES šalių, išskyrus Lenkiją, gyventojai rečiau teigė, kad šio tipo diskriminacija paplitusi. Teigiamai į šį klausimą mažiausiai žmonių atsakė Bulgarijoje (20 proc.), Čekijoje (27 proc.). Lietuva atsidūrė truputį aukščiau virš sąrašo vidurio (43 proc. proc.).
Europiečiai neprieštarauja turėti homoseksualų kaimyną (7,9 balo), tačiau tokį žmogų matyti viename iš aukščiausių postų sutiktų mažiau (7 balai). Palankiausiai tokia situacija vertinama Švedijoje (9,5 balo), Nyderlanduose ir Danijoje (po 9,3 balo). Lietuvių palankumas įvertintas 6,1 balo. Prastesnis rezultatas buvo tik Latvijoje ir Bulgarijoje (atitinkamai 5,5 ir 5,3 balo).
Rečiausia diskriminacija – dėl lyties?
Nuo 2006-ųjų, kai buvo atliekama analogiška apklausa, gerokai sumažėjo įžvelgiančių neįgaliųjų diskriminaciją (nuo 52 proc. iki 45 proc.). Daugiausiai galvojančiųjų, kad tokia diskriminacija paplitusi, Prancūzijoje (61 proc.), mažiausiai – Maltoje (21 proc.). Lietuvoje su tuo sutiko 43 proc. respondentų.
Negalią turintys žmonės kaip kaimynai įvertinti palankiausiai iš visų apklausoje nurodytų mažumų (9,1 balo). Gana teigiamai vertinami ir neįgalieji aukščiausiuose postuose (8 balai).
42 proc. respondentų (didelė dalis jų – vyresnio amžiaus) įsitikinę, jog paplitusi diskriminacija dėl amžiaus. Daugiausia taip manančiųjų – Vengrijoje (67 proc.), mažiausia – Liuksemburge ir Airijoje (po 24 proc.). Lietuvoje taip teigė 45 proc. respondentų.
Mažiausiai valstybės vadovų postuose norima matyti žmones, vyresnius nei 75-erių (5,4 balo), gana nepalankiai vertinami ir jaunesni nei 30-ties (6,4 balo). Jei reikėtų rinktis tarp šių amžiaus grupių, respondentai mieliau rinktųsi jauną lyderį.
Taip pat 42 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad jų šalyse paplitusi diskriminacija dėl religijos ir tikėjimo. Rečiau taip galvoja naujų ES šalių gyventojai: Latvijos – 10 proc., Lietuvos ir Slovakijos – po 11 proc. Tokią diskriminaciją įžvelgia 62 proc. danų.
Europiečiai toleruoja kitą tikėjimą išpažįstančius žmones kaimynystėje (8,5 balo). Dar palankiau vertinami tokie žmonės kaip aukščiausi valstybių pareigūnai (9 balai). Šiek tiek mažiau šiuose postuose norima matyti moteris (8,9 balo).
Rečiausiai, ES narių gyventojų manymu, diskriminuojama dėl lyties (38 proc., dažniau – moterys). Ispanijoje tokią diskriminaciją įžvelgė 54 proc. respondentų, Švedijoje, kuri tradiciškai vertinama kaip lyčių lygybę užtikrinanti šalis, - 50 proc. Mažiausiai teigiamų atsakymų užfiksuota Bulgarijoje – 13 proc., Lietuvoje – 30 proc.
Siekti darbo trukdo net rūkymas ar adresas
Šiek tiek daugiau nei trečdalis respondentų įsitikinę, kad jų šalyse paplitusi įvairiapusė diskriminacija – kai žmogus tuo pačiu ar skirtingu metu diskriminuojamas dėl kelių priežasčių (pavyzdžiui, dėl tautybės ir religijos). Daugiausiai taip manančių – Prancūzijoje ir Italijoje (po 49 proc.), mažiausiai – Lietuvoje (17 proc.)
Apklausos dalyviai taip pat buvo prašomi pasakyti, ar jiems patiems teko patirti diskriminaciją per pastaruosius 12 mėn. Teigiamai atsakė 15 proc. žmonių. Daugiausiai – 6 proc. visų respondentų – teigė buvę diskriminuojami dėl amžiaus, mažiausiai – 1 proc. skundėsi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos.
Per apklausą buvo pateikta situacija: darbdaviui reikia išsirinkti darbuotoją iš dviejų tokių pačių gabumų ir kvalifikacijos kandidatų. Dažniausiai, respondentų manymu, koją tokiu atveju gali pakišti kandidato išvaizda, apranga ar prisistatymas (50 proc.), amžius (45 proc.), odos spalva ar etninė kilmė (42 proc.), neįgalumas (41 proc.).
Keturi iš dešimties paminėjo bendrą kandidato išvaizdą, trečdalis – kalbėjimo būdą ar akcentą, kas ketvirtas – išpažįstamos religijos išraišką, penktadalis – lytį ir lytinę orientaciją.
18 proc. respondentų manymu, darbuotojo pasirinkimą gali lemti tai, ar jis rūko, 14 proc. – jo vardas, 9 proc. – jo adresas.