Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė grupės parlamentarų parengtam nutarimo projektui, kuriuo Vyriausybei siūloma valstybės nuosavybėn perimti buvusius Profesinių sąjungų rūmus ant Tauro kalno Vilniuje ir įgyvendinti tautos patriarcho Jono Basanavičiaus idėją čia įkurti Tautos namus.
Pastaruoju metu griūvančių Profsąjungų rūmų likimo klausimo sprendimas buvo Vilniaus savivaldybės žinioje. Dar balandžio pradžioje sostinės meras Remigijus Šimašius kalbėjo, kad savivaldybė ieškos būdų, kaip perimti ant Tauro kalno esantį pastatą ir jo vietoje pastatyti tarptautinio lygio koncertų salę klasikinės muzikos atlikėjams, tačiau akcentavo, kad problemą norėtų spręsti kartu su Vyriausybe.
DELFI paklausus, ar premjeras S. Skvernelis palaikys naująjį parlamentarų pasiūlymą, per jo patarėją viešųjų ryšių klausimais Tomą Beržinską buvo pateiktas toks atsakymas: „Informuoju, jog premjeras nėra susipažinęs su tokiu Seimo narių siūlymu. Premjeras nedalyvavo ir nedalyvaus jo svarstyme ir/ar priėmime.“
Kas ką spaudė
Ar premjeras iš tiesų gali būti nesusipažinęs su praėjusią savaitę, birželio 1 dieną, vykusio Seimo plenarinio posėdžio metu parlamentarų patvirtintu nutarimo projektu?
Pats S. Skvernelis, kuris yra ir Seimo narys, šiame balsavime nedalyvavo. Tačiau Profsąjungų rūmų klausimu jis yra bendravęs tiek su Seimo nutarimo projekto autoriais, tiek su Vilniaus meru R. Šimašiumi.
Gerai informuotų DELFI šaltinių Vilniaus savivaldybėje teigimu, premjeras per pasitarimus dėl Profsąjungų rūmų neatrodė esąs šiam klausimui abejingas. „Jautėsi tam tikras spaudimas, kad savivaldybė pastatą išpirktų. Tam tikras suinteresuotumas (premjero – DELFI) matėsi, ir tai kelia nerimą“, – teigė pašnekovai.
DELFI pasiteiravus premjero apie šiuos teiginius, jo atstovas T. Beržinskas atsakė: „Jūsų šaltinių teiginiai vertintini kaip melas ir šmeižtas.“
Pasak premjero patarėjo, dėl Profsąjungų rūmų Ministras Pirmininkas yra kalbėjęs su Seimo nariu Juozu Oleku ir visuomeninės organizacijos „Tautos namų santara“ atstovais, kurie kreipėsi į premjerą savo iniciatyva. „Savo iniciatyva šiuo klausimu į Ministrą pirmininką kreipėsi ir Vilniaus meras R. Šimašius. Abiem atvejais Ministras pirmininkas išsakė poziciją, jog tai yra dvišalis Vilniaus miesto savivaldybės ir turto savininkų klausimas, kuris nėra aktualus Vyriausybei ir išeina už tiesioginės Vyriausybės kompetencijos ribų. Tai premjeras pakartojo ir viešai, komentuodamas susitikimą su R. Šimašiumi žiniasklaidos priemonių atstovams“, – rašė T. Beržinskas.
Tuo metu Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas DELFI teigė, esą dėl spaudimo išpirkti rūmus gali pasakyti, kad „neaišku kas ką „spaudė“ labiau“. „Bet kuriuo atveju projektas tikriausiai sunkiai būtų įgyvendinamas be Vyriausybės ir Kultūros ministerijos įsitraukimo. Kaip tik šiuo ir kitais klausimais meras sutarė susitikti ir pasikalbėti su premjeru kitą savaitę“, – nurodė jis.
Ilgametės pažinties neslėpė
Viešojoje erdvėje Profsąjungų rūmų nuosavybės sprendimo klausimas jau kuris laikas siejamas su S. Skvernelio vardu. „Pasidomėkite dabartinio premjero ryšiais su Profsąjungų rūmų savininkais – susidaro įspūdis, kad S. Skvernelis suinteresuotas įtikinti Vilniaus savivaldybę inicijuoti pastato išpirkimą“, – DELFI sakė šaltiniai Seime.
Daugiau nei dešimtmetį Profsąjungų rūmų pastatą ant Tauro kalno valdė bendrovė „VIPC Vilnius“. Praėjusių metų pabaigoje jai buvo iškelta bankroto byla. „VIPC Vilniaus“ valdybos pirmininko pareigas visą laiką ėjo nekilnojamojo turto srityje plačiai pagarsėjęs Darijus Vilčinskas. Kaip teigiama, su dabartiniu premjeru jį sieja ilgametė pažintis – D. Vilčinskas buvo liudininku antrosiose S. Skvernelio vestuvėse.
Paklaustas, ar bičiuliaujasi su S. Skverneliu, buvęs „VIPC Vilnius“ šeimininkas sakė: „Matote, labai aš bijau interpretacijų tokių klausimų ar atsakymų, tai dėl to geriau aš nieko nesakysiu. Esame geri pažįstami. Mes jau gal metų kokių 14 pažįstami.“
Pasiteiravus, ar tikrai su premjeru nepabendrauja apie tą Profsąjungų rūmų problemą, D. Vilčinskas sakė: „Matote, aš jau visiškai ne prie ko. Tai šitoje vietoje net komentuoti man būtų neetiška įmonės atžvilgiu.“ Jis aiškino, kad anksčiau buvo Profsąjungų rūmus valdžiusios bendrovės „VIPC Vilnius“ direktorius ir valdybos pirmininkas, tačiau dabar įmonę tvarko bankroto administratorius.
Premjero atstovas T. Beržinskas, paklausus, kiek įtakos premjero sprendimui dėl Profsąjungų rūmų galėtų turėti tai, kad ją valdžiusiai bankrutavusiai įmonei „VIPC Vilnius“ vadovavo jo bičiulis ir liudininkas vestuvėse D. Vilčinskas, atsakė taip: „Jokio sprendimo nėra ir nebus, todėl apie jokią įtaką negali būti net kalbos. Jei būtų kitaip, Ministras Pirmininkas, savaime suprantama, vadovautųsi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis.“
Planai pelnytis nepavyko
Nuo 2004 metų Profsąjungų rūmų pastatą valdžiusi „VIPC Vilnius“ (anksčiau veikusi kaip „VIPC Nida“) visą laiką deklaravo ketinusi ant Tauro kalno plėtoti kultūrinius projektus. Vis dėlto į viešumą nuolatos iškildavo abejonės, ar tai tikrieji siekiai.
Tokius samprotavimus skatino tuometinė bendrovės akcininkų sudėtis – 35,1 proc. „VIPC Vilnius“ akcijų valdė statybų bendrovė „Veikmė“, sostinėje aktyviai vykdžiusi gyvenamosios statybos projektus. Dar 64,9 proc. „VIPC Vilnius“ akcijų valdė Kipre registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Velmark Investments Limited“ – ištisa ofišorinių bendrovių piramidė, kurioje figūravo su įtakingais Lietuvos politikais siejamų asmenų pavardės.
„VIPC Vilnius“ savo gyvavimo metu neslėpė siekių perleisti pigiai įgytą turtą sostinės savivaldybei ar Vyriausybei, visuomenininkų nuolat raginamoms realizuoti Tautos namų idėją. Profsąjungų rūmus „VIPC Vilnius“ įsigijo išties už palankią kainą. 2004 metais tuo metu Lietuvos darbo federacijos valdyta Profsąjungų rūmų dalis buvo įvertinta 6,5 mln. litų (maždaug 1,8 mln. eurų), po dvejų metų už likusią dalį mokėta 20,3 mln. litų (5,8 mln. eurų), taigi, iš viso maždaug 7,6 mln. Eurų.
Tačiau jau 2012 metais, Vilniaus savivaldybei, tuo metu vadovautai Artūro Zuoko, paskelbus apie ketinimus ant Tauro kalno statyti Tautos namus ir tuo tikslu perimti Profsąjungos rūmus, jie buvo įvertinti jau visai kita kaina – daugiau kaip 12 mln. eurų (41,6 mln. litų). Savivaldybė tvirtino, kad rūmų vertinimą atliko nepriklausomi kvalifikuoti vertintojai. Tačiau Registrų centras pastatą tuo metu vertino vos 3,9 mln. eurų (13,59 mln. Lt).
Šis projektas buvo sustabdytas, įsikišus teisėsaugai. „VIPC Vilnius“ galimi statybiniai interesai ant Tauro kalno galėjo būti realizuoti jau R. Šimašiaus kadencijos metu. 2015 metų rudenį Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė pasirašė raštą, kuriuo teritorijos ant Tauro kalno paskirtis buvo pakeista iš visuomeninės į rekreacinę – kaip teigta, toks pokytis būtų atvėręs galimybes teritorijoje pradėti gyvenamąsias statybas. Vėliau A. Vaitkunskienė teigė buvusi suklaidinta savivaldybės tarnautojų, o meras R. Šimašius patikino, kad jokie gyvenamieji namai ant Tauro kalno nebus statomi.
Bankrotas, reikalaujant milijonų
Galbūt tai sutapimas, tačiau po šių mero pareiškimų „VIPC Vilnius“ prasidėjo dideli pokyčiai. Registrų centro duomenimis, 2016 metų gruodį ankstesni bendrovės akcininkai perleido savo akcijas įmonei „Donseta“. Pastaroji kaip juridinis asmuo buvo įregistruota 2015 metų lapkričio 20 dieną. Jos steigėja ir akcininkė buvo įmonė „Verslo startas“, vadovaujama Vytauto Šileikio. Kaip rodo portalo rekvizitai.lt viešai skelbiami duomenys, tuo pačiu adresu kaip „Donseta“ ir to paties asmens vardu buvo registruotos dar 31 įmonė.
„Verslo startas“ bendrovę „Donseta“ valdė mažiau nei mėnesį. Registrų centro duomenimis, 2015 metų gruodžio 18 dieną ją perėmė Nyderlanduose registruota bendrovė „Stichting Administratiekantoor ValMan“. Į jos rankas pateko įmonė, kurios įstatinis kapitalas sudarė 2500 eurų.
Praėjus mažiau nei mėnesiui, kai „Donseta“ perėmė „VIPC Vilnius“, buvo pradėtos šios bendrovės bankroto procedūros. Pagrindiniu „VIPC Vilnius“ kreditoriumi tapo jos vienintelė akcininkė „Donseta“, pareiškusi pretenzijas į didžiausią įmonės turto dalį – 10,7 mln. eurų. Kaip tvirtino įmonės bankroto adminsitratorius, bendrovės „Valeksa“ vadovas Stasys Poškus, remiantis Registrų centro duomenimis, visų Profsąjungų rūmų vertė – daugiau kaip 11 mln. eurų.
Kaip DELFI sakė „VIPC Vilnius“ šeimininkas D. Vilčinskas, nesėkmės jo įmonę ištiko dėl „Vilniaus miesto visų valdžių, kurios buvo nuo 2006 metų, negebėjimo spręsti šitas problemas.“
„Ta prasme, jie nei leido objekto vystyti patiems vystytojams, nei patys kažką darė. Įveldavo mus į tokią, sakyčiau, nesąžiningą bendrą veiklą – skelbdavome ir architektūrinius konkursus, kai jie deklaruodavo, kad jiems reikia ten salės, dar kažko, investuodavome pinigus, ir mus vėl palikdavo vienus. Ateidavo kita valdžia, vėl kažką deklaruodavo, vėl sakydavo – mums tai reikalinga, mes mainysime, jūs pakentėkite. Kaip sakoma, įmonė išsisėmė pilnai, nes didelės skolos slėgė. Man nebuvo kito varianto, kaip tik paskelbti bankrotą ir pasitraukti“, – kalbėjo jis.
Suabejojo administratoriumi
„VIPC Vilnius“ turtą – Profsąjungų rūmus – žadama parduoti aukcione. Tiesa, šie planai vos nežlugo dėl vieno iš mažųjų „VIPC kreditorių“,Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), skundo Lietuvos apeliaciniam teismui. Kaip skelbė agentūra BNS, teismas balandžio viduryje konstatavo, kad buvusius Profsąjungų rūmus sostinėje valdančios bendrovės „VIPC Vilnius“ didieji kreditoriai neteisėtai nusprendė kelti įmonės bankrotą ne teismo keliu.
„VMI atrodė, kad tokia tvarka yra nepriimtina, kad didieji kreditoriai gali pasirinkti šališką administratorių, kuris atstovaus ne visų kreditorių, o išskirtinai didžiųjų kreditorių interesams“, – sakė VMI atstovas spaudai Darius Buta.
Kalbėdamas su DELFI jis nekonkretizavo, dėl kokių aplinkybių VMI kilo abejonių. Viešai prieinami duomenys atskleidžia, kad ta pati bankroto administratorių įmonė „Valeksa“ ir jos vadovas S. Poškus iki šiol bankroto keliu likvidavo mažiausiai dvi „VIPC Vilnius“ šeimininko D. Vilčinsko anksčiau valdytas įmones – 2009 metais „VIPC Klaipėda“, o 2014 metais – įmonę „Verslo investicijų projektų centras“.
VMI nesigilino į tokias aplinkybes: „VIPC Vilnius“ skubiai atsiskaitė su mokesčių prievaizdais. Bankroto procedūra yra tęsiama.
S. Poškus DELFI tvirtino, kad tiek „Verslo investicijų projektų centro“, tiek „VIPC Klaipėda“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas teismo nutartimi. „Nei aš, nei administratoriaus darbuotojai niekada nedalyvavo šių įmonių valdyme, tai tikrai neturime jokio interesų konflikto, nekalbant jau apie bet kokius prieštaravimus etikai ar administratoriaus veiklai“, – nurodė jis.
Miestas permokėti nelinkęs
Po tokių mero pareiškimų „VIPC Vilnius“ kreditoriai priėmė sprendimą kreiptis į teismą. Pareiškėjai – „VIPC Vilnius“, kurią atstovauja bankroto administratorė „Valeksa“ – iš Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės, kaip valstybės atstovės, siekia prisiteisti 12,127 mln. eurų žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios kompensacijos, sutampančios su deklaruojama Profsąjungų rūmų verte, reikalaujama, pareiškėjų teigimu, dėl to, kad realizuoti pastato vizijos investuotojams esą nepavyko dėl biurokratinių kliūčių.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis DELFI sakė girdėjęs apie „VIPC Vilniaus“ kreditorių pretenzijas ir planus dėl aukciono. „Mes tik tiek girdėjome: kad bus aukcionas ir kažkokia kaina, kuri mums atrodo neadekvati, įvertinant tai, kad ten nebus galima statyti gyvenamųjų namų ar viešbučio. Savivaldybėje buvome pasiryžę, kad tuo atveju, jeigu būtų įgyvendinamas visuomeninio objekto – mes tikimės, kad nacionalinės koncertų salės – projektas ant Tauro kalno, gal ir galėtumėme prisidėti: galėtumėme padaryti objekto paėmimą visuomenės poreikiams, tada Vyriausybė skirtų lėšų paties objekto statyboms. Jeigu, dabar girdėjome, yra iniciatyva, kad pati Vyriausybė perimtų, tai turbūt būtų geriau, mes pinigų sutaupytumėme", – kalbėjo jis.
Pasak bankroto administratoriaus S. Poškaus, siūlymą dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo kainos nustatymo jis turės pateikti artimiausiame kreditorių susirinkime. „Parduodant nekilnojamą turtą varžytinėse, dažniausiai siūloma patvirtinti pradinę pardavimo kainą pagal „Registrų centre“ nurodomą vidutinę rinkos vertę, kuri dažnais atvejais būna mažesnė nei komercinė rinkos kaina, todėl varžytinių metu dažnai pakyla. Nepaisant to, galutinį sprendimą dėl turto pardavimo kainos ir pardavimo tvarkos priima patys kreditoriai“, – teigė jis.
Pasiteiravus, ar toks aukcionas būtų reikalingas, jei Vyriausybė nuspręstų perimti pastatą, S. Poškus teigė politikų iniciatyvų nelinkęs sureikšminti. „Tačiau jei Vyriausybė nutartų turtą perimti, tiksliau, jei būtų pradedamos jo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros – turto realizavimas yra negalimas (tiek varžytinėse, tiek tiesioginiais sandoriais). Tad, jei būtų jau paskelbtos varžytinės – turėčiau jas atšaukti“, – sakė bankroto administratorius.