"Sakyčiau, kad tiesioginių derybų dėl pačios žalos atlyginimo mums yra naivu tikėtis. Mūsų tikslas, kad būtų parengta medžiaga profesionaliai, kompetentingai ir pagrįsta tarptautinės teisės postulatais", - sakė T.B.Burauskaitė, vadovaujanti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.
"Jeigu mes turėtume profesionaliai, argumentuotai parengtą medžiagą, tai pasitaikius progai mūsų diplomatai galėtų ištraukti šį kozirį. Tai būtų visą laiką šalia mūsų diplomatų, jų portfelyje", - sakė ji.
Pasak T.B.Burauskaitės, žala turėtų būti įvertinta pinigine išraiška, tačiau tam komisija ketina pasitelkti ekspertus iš šalies.
"Manyčiau, kad įvertinimas turi būti paverstas pinigais. Pagal nutarimo projektą, komisija gali pasitelkti ekspertus, profesionalus, ir tai bus būtina. Komisija gali pateikti informaciją, kad žala buvo kažkokių apimčių, bet metodikas turi rasti profesionalai", - sakė ji.
Jos teigimu, didelis darbas vertinant žalą padarytas jau anksčiau.
Vyriausybės nutarimu trečiadienį sudarytai komisijai yra pavesta iki liepos 1 dienos paruošti derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą.
Komisijoje taip pat dirbs Užsienio reikalų, Teisingumo, Kultūros ministerijų atstovai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis, istorikas Algimantas Kasparavičius, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorė Virginija Čijunskienė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas.
Komisija nagrinėtų Sovietų Sąjungos 1940-1991 metų okupacijos metu ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1991-1993 metais Rusijos kariuomenės padarytą žalą.
Pasak Lietuvos Vyriausybės, Lietuva nuolat siūlo svarstyti klausimą dėl okupacinės žalos atlyginimo. Rusija šio klausimo svarstyti nesutinka, o Maskvos pareigūnai kartais vis paskelbia pareiškimus, neigiančius buvus Baltijos šalių okupaciją.
Sovietų okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą Lietuva iškėlė iškart, kai paskelbė Nepriklausomybę 1990 metais. Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo surengtame gyventojų referendume.
2000-ųjų birželį Seimas priėmė įstatymą "Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo", tačiau realių žingsnių vykdyti šį įstatymą nesiimta.
Rusija 1991 metais dvišalėje sutartyje pripažino, kad 1940 metais Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos suverenitetą pažeidžiančią aneksiją.
Sovietų Sąjunga Lietuvą okupavo 1940 metais, po ultimatumo pasiųsdama į šalį per 150 tūkst. Raudonosios armijos karių. 1941-1944 metais Lietuva buvo okupuota nacių Vokietijos, po to prasidėjo antroji sovietų okupacija, trukusi iki 1990 metų.
1940-1952 metais iš Lietuvos repatrijavo ar pasitraukė 444 tūkst. šalies gyventojų, 275 tūkst. buvo išvežti į lagerius ir tremtį. Fronte žuvo 25 tūkst. gyventojų, taip pat žuvo per 20 tūkst. okupacijai besipriešinusių rezistentų ir jų rėmėjų.