Kovo pabaigoje į Sveikatos apsaugos ministeriją besikreipusi Teisėjų taryba sulaukė teigiamo atsako dėl teisėjų ir kitų teismų darbuotojų skiepijimo. Pagal tą patį prioritetą skiepijami ir Generalinės prokuratūros prokurorai bei kiti darbuotojai.
Tuo metu Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sako, kad pats prioritetinių sąrašų sudarymas iš principo yra ydingas. Jis tvirtina, kad advokatai nesiekia būti „kažkokiuose išimtiniuose prioritetiniuose sąrašuose“, tačiau jaučiasi diskriminuojami kitų tos pačios teisinės sistemos narių atžvilgiu.
„Mūsų bendruomenės narių tarpe pasipiktinimas kyla dėl to, kad ryškėja dvigubi standartai, nesilaikoma lygiateisiškumo principo. Jeigu nuspręsta pradėti vakcinuoti tam tikrus teisinės sistemos dalyvius – teisėjus, ir dalyje savivaldybių teisėjai jau vakcinuojami, kodėl nuošalyje paliekami kiti teisinės sistemos nariai?“, – BNS perduotame komentare sakė I. Vėgėlė.
Prokuratūra ir teismai neatskleidžia vakcinuotųjų skaičiaus
Abi institucijos teigia, kad skiepijimo tempai priklauso nuo konkrečių savivaldybių galimybių, tačiau patvirtina, kad dalyje regioninių prokuratūrų ir teismų jau paskiepyti visi norintieji.
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS sakė, kad pirmasis sutinkančių skiepytis prokurorų ir kitų kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų sąrašas buvo sudarytas prieš kelias savaites, artimiausiu metu ketinama jį atnaujinti.
„Visi prokurorai turi teisę būti įrašyti, jeigu tiktai nori, bet tikrai ne visi iš pradžių pasinaudojo ta galimybe“, – sakė ji.
Anot E. Martinonienės, prokuratūra kreipėsi į savo bendruomenę, klausė darbuotojų, kurie iš jų sutinka skiepytis ir vėliau įvertinta, ar tikrai savo funkcijų jie negali atlikti nuotoliniu būdu. Sudaryti sąrašai tuomet buvo parengti pagal savivaldybių vakcinavimo koordinatorių nustatytus kriterijus ir pateikti.
„Mes, suprasdami, kad vakcinų trūksta, prašėme kolegų labai įsivertinti, ar tikrai šiame etape yra būtina skiepytis ir pateikti tą prašymą įtraukti į sąrašą tiktai tuos, kurie iš tiesų dirba kontaktinį darbą su asmenimis. Manau, kad galiu pasidžiaugti kolegų sąmoningumu ir žinau, kad prisilaikė ir registravosi tik tam tikra dalis žmonių, kurie nori skiepytis“, – teigė ji.
Šiuo metu prokuratūroje dirba daugiau kaip 640 prokurorų ir apie 500 valstybės tarnautojų bei kitų darbuotojų.
Nacionalinės teismų administracijos (NTA) Miglė Pavliukovičienė BNS sakė, kad dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų rinkti ir pateikti konkrečių paskiepytų teisėjų bei darbuotojų skaičiaus NTA negali, tačiau, pagal teismų pateiktus duomenis, mato, kad skiepijimo sparta priklauso tik nuo savivaldybės.
„Turime žinių, kad vienuose teismuose jau paskiepyti beveik visi teisėjai ir teismų darbuotojai (itin sėkminga Šiaulių apylinkės teismo skiepijimo eiga), keliuose Lietuvos teismuose paskiepyta po trečdalį viso personalo, nes esama teismų, kuriuose teisėjai ir darbuotojai jau paskiepyti dėl turimų lėtinių ligų ar pagal amžiaus kriterijų, skiepijimo net ir nesiejant su minėta tvarka“, – sakė ji.
Pasak jos, tiesioginį kontaktą su lankytojais turintys teisėjai ir teismų darbuotojai, jei sutinka skiepytis, patys kreipiasi į savo įstaigos vadovą, kuris sudaro visų norinčiųjų sąrašą ir pateikia jį vakcinavimo koordinatoriui.
Svarstys galimybę atsisakyti teikti paslaugas nesaugiomis sąlygomis
Anot I. Vėgėlės, advokatai ir kiti ikiteisminiame tyrime dalyvaujantys pareigūnai ar tyrėjai turi gerokai daugiau artimo kontakto su platesniu ratu žmonių nei teisėjai – jie privalo vykti į laisvės atėmimo vietas, dalyvauti apklausose, kratose, apžiūrose ir kituose procesiniuose veiksmuose.
Advokatūra taip pat pažymi, kad didžiojoje dalyje šių veiksmų advokatų dalyvavimas yra privalomas, pagal įstatymų reikalavimus, tik jais užtikrinama efektyvi teisminė gynyba ir žmogaus teisės.
„Iki šiol advokatai, suprasdami sunkią pandeminę situaciją ir solidarumo būtinybę, taikstėsi su tokia sveikatai nesaugia sistema, bet kai buvo pradėti akivaizdžiai ir tiesiogiai diskriminuoti, požiūris ima keistis“, – teigė I. Vėgėlė.
Pasak jo, Advokatų taryba taip pat ketina svarstyti klausimą, ar advokatai gali atsisakyti teikti paslaugas esant nesaugioms darbo sąlygoms.
„Advokatų atsisakymas teikti advokato paslaugas dėl advokatų diskriminacijos ir pavojaus jų sveikatai bei aplinkiniams yra kraštutinė priemonė, nes gali sustabdyti visą teisingumo sistemos veikimą – tiek teismo procesus, tiek ir ikiteisminio tyrimo veiksmus“, – teigė jis.
SAM: advokatų veikla nepatenka prie gyvybiškai svarbios
Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo Mindaugo Kukaičio teigimu, pirmą kartą į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl advokatų nediskriminavo kreiptasi praėjusių metų pabaigoje, o pakartotinis oficialus raštas ministerijai buvo išsiųstas balandžio 1 dieną.
Šiuo raštu prašoma ministerijos užtikrinti tokį pat advokatų skiepijimą, kaip ir teisėjų ar teismų darbuotojų.
„Keletą kartų bandyta susisiekti telefonu ir sužinoti, kada gali Lietuvos advokatūra tikėtis atsakymo. Žadėjo atsakyti šią̨ savaitę, neatsakė̇, laikas eina, o mūsų bendruomenės nariai kiekvieną minutę rizikuoja savo sveikata ir gyvybe betarpiškai teikdami būtinąją teisinę pagalbą. Tačiau telefonu buvome informuoti, kad kitą savaitę sulauksime neigiamo atsakymo“, – praėjusį penktadienį BNS perduotame komentare sakė M. Kukaitis.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, prokurorai ir teisėjai bei kiti šių institucijų darbuotojai yra skiepijami, nes patenka į prioritetines grupes, kurios nustatomos pagal 2012 metais Vyriausybės priimtą nutarimą „Dėl gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašo patvirtinimo“.
Prokuratūros veiklą apima, šio nutarimo antrajame punkte išskirta valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų veikla.
„Atsižvelgiant į tai, prokuratūros darbuotojai, atliekantys funkcijas, kai tiesiogiai kontaktuojama su kitais asmenimis, turėtų būti skiepijami prioritetine tvarka“, – trečiadienį komentare BNS sakė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.
„Atkreiptinas dėmesys, kad advokatų veikla nėra įtraukta į šį sąrašą“, – sakė jis.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, paskiepijus lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, turėtų būti skiepijami asmenys, vykdydami gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, kontaktuojantys su kitais asmenimis, išskyrus atliekančius funkcijas bendrosiose veiklos srityse. Į šį sąrašą patenka pareigūnai, kariai, darbuotojai, dirbantys mažmeninės prekybos įmonėse, vykdydami savo funkcijas kontaktuojantys su klientais (kasininkai, salės darbuotojai, apsaugos darbuotojai, kt.) ir darbuotojai, dirbantys maisto tvarkymo subjektuose, išskyrus viešojo maitinimo įstaigas.