Šie E. Misiūno žodžiai sukėlė karštų diskusijų Teisėjų taryboje – kai kurie teismų savivaldos atstovai suabejojo, ar verta pritarti šalies vadovo pozicijai, taip pat buvo suabejota, ar visuomenėje negali kilti abejonių dėl jo reputacijos.
Vis dėlto Teisėjų taryba nutarė pritarti E. Misiūno skyrimui teisėjui – už balsavo 15 teisėjų, prieš buvo tik Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, kuris neslėpė, kad taip nusprendė dėl to, jog teisėju norintis dirbti užsiminė, jog vėl sutiktų grįžti vadovauti Vidaus reikalų ministerijai.
„Turėjau norą grįžti į teisėjo pareigas dar 2020 m. pradžioje, bet neteko ateiti prezidento valia, šiandien situacija yra pasikeitusi, noras dirbti niekur neišnyko – norėčiau grįžti į teisėjo pareigas, norėčiau vėl grįžti į tą kelią, kur nėra tiek daug blaškymosi, tiek daug politinių vėjų, truputėlį nurimti“, – teigė E. Misiūnas.
Teisėjų tarybos pirmininkės Sigitos Rudėnaitės paklaustas, ar tikrai jau apsisprendė ir ar ilgam nori užsivilkti teisėjo mantiją, E. Misiūnas prisipažino, kad vėl grįžtų į ministro pareigas, jeigu tokio pasiūlymo sulauktų.
„Prezidentas irgi klausė klausimo, jeigu S. Skvernelis vėl laimės kitus rinkimus ir vėl pasiūlys būti ministru, ar eisiu, – sakė E. Misiūnas. – Jeigu pasiūlytų ministru, tikriausiai eičiau, tikrai didelė garbė būti ministru ir atstovauti Lietuvai, gal kitų pareigų ir nesirinkčiau, turiu omeny viceministro ar kitų pareigų. Bet šiam momentui esu apsisprendęs dirbti teisėjo pareigose, o kokie iššūkiai bus ir kaip juos vertinsiu žmogiškąja prasme ir kaip likimas lems, sunku atsakyti, bet šiuo metu esu apsisprendęs būti teisėju ir būti jūsų bendruomenės nariu.“
„Tokią išreiškėte abejonę, kad čia jau toks postas, kad viską reikia mesti ir sugrįžti – jūs teisėjo pareigas vertinate mažiau prestižines, mažiau garbingas, mažiau reikšmingas Lietuvos valstybei, kad mestumėte dėl kelio atgal į ministrus?“ – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas N. Meilutis prisipažino, kad prieš posėdį ketino pritarti E. Misiūno norui vėl dirbti teisėju, bet po kandidato žodžių šią poziciją pakeitė.
„Kalbate prezidento žodžiais – eiti ministro pareigas tai ne mesti teisėjo pareigų, – su N. Meilučiu nesutiko E. Misiūnas. – Kaip žinote, Teismų įstatyme yra numatyta galimybė grįžti į teisėjo pareigas nepraėjus dviem metams ir tai yra specialioji teisė, dėl ko buvau įsitikinęs, kad mane paskiriant Vyriauysybės nariu, yra galimybė grįžti į teisėjo pareigas be konkurso, ir šia teise naudojuosi. Labai apmaudu girdėti, kad teisėjo darbo laikinai iškeitimą į ministro pareigas vadina teisėjo darbo metimu. Tai ne išėjimas į advokatūrą, verslą ar dar kažkur – tai yra darbas Lietuvai, tai yra darbas valstybei, sakyčiau, tai intensyvesnis, sudėtingesnis, daugiau reikalaujantis streso, ir juolab, kad būdamas ministru niekada nebūsi geras ir pozityvus – visada bus žmonių, kurie vertins tavo veiklą neigiamai, kad ir kaip dirbtum sąžiningai ir skaidriai.“
Tuo metu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis kandidato domėjosi, ar šiandien egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios žmonėms galėtų sukeltų abejonių dėl E. Misiūno reputacijos – teisėjas pažymėjo, kad prieš keletą dienų buvo paskelbti kriminalinės žvalgybos duomenys, gauti tiriant buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko įtariamas sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais.
„Jeigu būčiau daręs kompromisus su savo sąžine, tikriausiai dabar būčiau Seime, nes dėl to, kad buvau toks, gavau 40 vietą ir taip atsitiko, kaip atsitiko“, – sakė jis.
E. Misiūnui nereikėjo dalyvauti atrankoje ir laikyti teisėjo egzaminą, nes jis 2015 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, o 2016 m. gruodį buvo paskirtas vidaus reikalų ministru.
Grįžti į teisėjo pareigas E. Misiūnas planavo anksčiau, tačiau tam nepritarė prezidentas, pažymėjęs, kad jis teisėjo darbą „metė dėl politinio posto“, todėl esą „nesugebės būti nešališkas ir atsakingai vykdyti apylinkės teismo teisėjo pareigų. Anot šalies vadovo, būtinas „politinis atšalimas“.
Kaip pažymėjo šalies vadovo patarėja Inga Žukovaitė, tada tokį sprendimą prezidentas motyvavo tuo, kad E. Misiūnas 2020 m. pretendavo į Seimo narius.
Kadangi jau praėjo gana ilgas laikotarpis nuo tada, kai E. Misiūnas dirbo politinį darbą, šalies vadovas nutarė patenkinti jo prašymą, bet prieš tai turėjo gauti Teisėjų tarybos sutikimą. E. Misiūnas teisėju galės dirbti, kai prezidentas pasirašys dekretą dėl jo paskyrimo teisėju.