Apie tai „DELFI Dienoje“ diskutuosime su didžiuosius Malinausko skandalus paviešinusiais žmonėmis DELFI žurnaliste Vilma Matusevičiūte-Danauskiene ir VRK nariu Viliumi Semeška.
Teisėjų kyšininkavimo byloje įtarimai pateikti ir vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose savininkui Žilvinui Poviloniui, BNS patvirtino apie bylą informuoti šaltiniai. BNS žiniomis, teisėsauga iš jo paėmė dokumentus ir skyrė rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 metų birželį paskelbė, kad pastatas Druskininkuose ant ežero kranto turi būti nugriautas, nes neteisėtai pastatytas rekreacinėje teritorijoje.
STT vadovas Žydrūnas Bartkus praėjusią savaitę pranešė, kad tiriami įtarimai, jog siekiant pakeisti sprendimą mokėti kyšiai.
– Kaip prasidėjo Vijūnėlės skandalas ir kaip Vijūnėlė susijusi su Malinausku? Ar tai jūsų pačios atrasta istorija, už ko užsikabinote?
– V.D. Iš tiesų, Vijūnėlė prasidėjo jau gana seniai, prieš gal 5 metus. Tik ta istorija buvo lokaliame lygyje, kur šį klausimą kėlė tik vietiniai politikai ir vietinė žiniasklaida. Su kolegomis kartais pasikalbėdavome, kas ten yra pas jus, tačiau niekas netikėjo, kad ten galėtų būti kažkas neteisėto. Visi matė gražėjančius Druskininkus, gatves, naujus projektus. Bet niekas negalėjo patikėti. Vietos politikai ir žiniasklaida tuo metu surengė spaudos konferenciją, kur ponas Kubilius, V. Gailius klausė, kas ten pas jus vyksta. Statybos vyksta, namai dygsta, bet niekas nekreipia dėmesio. Visi mato, kad kažkas blogai, bet niekas to nepasako.
– Bet pripažinkime, faktas, kad Druskininkai žino, nereiškia nieko, nes meras renkamas toliau, o dvaras stovi.
– V.D. Aš galvoju, kad viešosios nuomonės veikimas ir kaip ji paveikiama, turi milžinišką reikšmę. Nepamirškime, kad Druskininkuose leidžiamas propagandinis leidinys, kuriame aukštinamas meras. Nepriklausomiems leidiniams nėra galimybės egzistuoti. Čia turbūt yra viena pagrindinių priežasčių.
– Man, kaip paprastam piliečiui, viskas atrodo gražu: Druskininkai, miestas, dvaras, bet žiniasklaida sako, kad viskas – ant korupcijos pamatų? Tai kaip čia yra? Jūs Druskininkuose taip ir gyvenate?
– V.S. Mes Vijūnėlės dvarą vadiname korupcijos muziejumi po atviru dangumi. Reikia pasakyti, kad Druskininkai nėra vien tik Malinausko miesto, bet buvo ir Čiurlionio miestas. Sovietmečiu šį kurortą lankydavo šimtai tūkstančių žmonių. Šiuo metu ES investicijos labai aiškiai matosi, bet miestas yra sergantis galios liga, kai demokratija iš miesto yra išvyta, nes valdžia nesikeičia daugiau nei 20 metų. Tuomet nėra naujų idėjų, naujų investicijų. Miestas pradėjo stagnuoti. Kas nutiko, kad miestas stabtelėjo, vystymasis sustojo.
V.D. Aš manau, kad tai buvo tas kąsnis, kuriuo užspringo ponas Malinauskas, nes iki tol tų skandalėlių buvo, šalia jo namų užsitverta žemė. Jeigu korupcija nebūtų išlindusi aukščiausiu-vyriausybiniu lygiu, tai greičiausia būtų vienas iš daugybės eilinių skandalų. Prisiminkime, kas ta yra ta Vijūnėlės istorija. Iš pradžių nelegaliomis buvusios statybos vėliau atskleidė labai daug. Jos atskleidė, kaip valstybėje priimami įstatymai, kaip Vyriausybėje yra priimami nutarimai, kaip ir kas juos derina. Save gerbiantys rinkėjai, kurie tada buvo tame skandale, neturėtų, manau, balsuoti. Kai tas skandalas tapo tuometinio premjero A. Butkevičiaus ir socialdemokratų galvos skausmu, būtent tada tas kąsnis ir užstrigo.
– Vilma, kaip atrodo faktas, kad viskas sukasi aplink patį merą, bet labiau suvaržomas jo patarėjas? Kuo ypatingas Kadziauskas?
– V.S. Ponas Kadziauskas buvo reikalų tvarkytojas, jis visur lydėdavo merą. Dar daugiau – jis net sugebėjo mero sodyboje akmenis versti į upelį. Dabar kyla klausimas, ar tik ne jo rankomis buvo vykdomi kai kurie veiksmai, dėl kurio dabar suvaržyta jo laisvė.
V.S. Aš galvoju, kad ponas Kadziauskas iš tiesų galvojo apie sotesnę senatvę. Žiūrėdama į šiuos įvykius galvoju, kad ponas Aivaras tiesiog buvo ruošiamas tapti pono Malinausko įpėdiniu.
V.S. Aš manau, kad pono Malinausko sūnus buvo tam ruošiamas.
V.D. Jeigu mano kalbas išgirstų druskininkiečiai, jie visa tai suprastų labai paprastai. Vilniui sunku tai suprasti.Druskininkai nėra vieninteliai. Tos kunigaikštystės su nepakeičiamais merais – jų yra Lietuvoje labai daug. Politikai galbūt dar nesuvokia tos tikrosios grėsmės, kuri iškilo demokratijai. Manau, kad ponas Kadziauskas buvo įvedinėjamas į tą sistemą.
– Kiek šiuo metu yra kandidatų Druskininkuose dėl mero posto?
– V.S. Šiuo metu yra vos keturi. Panašu, kad Ričardas Malinauskas iš pirmo turo laimės rinkimus.
– Tai kodėl druskininkiečiai toliau renka poną Ričardą Malinauską?
– V.D. Pasižiūrėkime į kitas valdomas kunigaikštystes. Svarbu ne kaip, o kas deda tą kryželį: biudžetininkai, savivaldybės įmonių darbuotojai ir jų šeimų nariai. Tie žmonės, kurie įvairiomis administracinėmis priemonėmis tarsi yra priversti ir neturi kito pasirinkimo. Kitu atveju, juk griūva to paties žmogaus gerovė, jis neteks darbo.
–Viskas vyksta prieš rinkimus. Ar tai nekelia kažkokio įtarimo? Galbūt tai tik teisėsaugos šou, ką beje, mini ir pats R. Malinauskas?
– V.S. Tuos įtarimus dėl galimų korupcijos apraiškų Druskininkuose minėjau jau prieš kelis metus. Tie įtarimai yra ne tik pas paprastus druskininkiečus, bet įtarimus pareiškė ir teisėsauga. Jie nėra iš piršto laužti ar siekis sutrukdyti Malinauskui kandidatuoti. Manau, kad teisėsauga tiesiog ryžosi ir šiandien yra pareikšti labai rimti įtarimai.
V.D. O aš galvoju atvirkščiai, kad ponas Malinauskas buvo pasistengęs, kad viskas vyktų būtent dabar, nes dabar jis gali save vaizduoti dideliu kankiniu, jo gerbėjai rinkti parašus, prašyti Seimo, kurti komisijas. Jis šią istoriją puikiai išnaudos viešųjų ryšių prasme. Ką jis jau daro. Jis savo rinkėjui siunčia žinią, kad su juo bandoma susidoroti, kad jis yra kankinys. Ta kankinio aureolė jau yra virš jo.
– O kaip atrodo pati Malinausko gynyba, kuomet jis per spaudos konferenciją apkaltino kelis politikus ir prokurorus organizuojant susidorojimą ir pareiškė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja spaudė teisėjus? Žinoma, Prezidentūra tai pavadino melu.
– V.D. Aš įsivaizduoju, kad tai yra tiesiog desperacija. Tam, kad tu kažką įtikintum, turi turėti arba labai rimtus argumentus, arba stipriai blefuoti. Aš manau, kad jis visą šią situaciją pasinaudojo savo labui, taip pat ir įpindamas aukščiausiąjį šalies vadovą ir pastatydamas į tokią poziciją. Ta yra desperacija.
– STT vadovas Žydrūnas Bartkus yra teigęs, kad yra dokumentų, jog buvo mokėti kyšiai vadinamojo Vijūnėlės dvaro byloje. Vėliau pasirodė informacija tarsi už neskundžiamą Aukščiausiojo teismo nutartį sumokėta 50 tūkst. eurų kyšis, kad griovimo darbai būtų stabdomi. Tai įmanoma?
– V.D. Nesikiškime į teisėsaugos daržą. Aš manau, kad jeigu nuteka vienokia ar kitokia informacija, tai kalbų be jokio pagrindo nebūna. Didesnį ar mažesnį racionalumo grūdą tos kalbos vis tiek turi. Kai tu iš šono stebi ir matai portaluose, kaip bandoma pareklamuoti tam tikrus statybų projektus, tai tu tiesiog gali daryti prielaidas, kad nepigiai atsiėjo.
V.S. Aš manau, kad suduotas didelis smūgis nebaudžiamumui. Žmonės regionuose buvo nebaudžiami.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo siužete.