Iš pareigų nutarė trauktis ilgametis Teisėjų tarybos narys, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys bei taip pat baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teisėjas Linas Žukauskas.
Jų atsistatydinimo iš pareigų pareiškimus dar praėjusį ketvirtadienį gavo Prezidentūra.
Ketvirtadienį G. Nausėda pasirašė dekretus, kuriais kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti šiuos teisėjus iš pareigų, po to jų atleidimo klausimas turėtų nusikelti į Seimą. Su atsistatydinti nutarusiais teisėjais Delfi ketvirtadienį nepavyko susisiekti.
Po šios informacijos paskelbimo ietuvos apeliacinis teismas išplatino pranešimą, kad besitraukiantys teisėjai savo apsisprendimo nekomentuoja, tačiau A. Kruopys savo pareiškime išėjimą sieja „ir su sveikatos būkle“.
„Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino nuomone, teisėjai tokį sprendimą galėjo priimti ir visapusiškai įvertinę savo galimybes esamomis aplinkybėmis toliau eiti teisėjų pareigas – viešai skelbiama, kad teisėjai buvo apklausti itin daug susidomėjimo sukėlusiame ikiteisminiame tyrime“, – nurodoma teismo pranešime.
Atleidus A. Kruopį ir L. Žukauską, apeliaciniame teisme liktų dirbti 28 teisėjai – pasak teismo, jų pasitraukimas iš esmės nepailgins bylų nagrinėjimo trukmės, be to, artimiausiu metu žadama atranka į anksčiau atsilaisvinusias teisėjų vietas.
Teisėjų atleidimo iš pareigų klausimą Teisėjų taryba žada svarstyti rugsėjo 7 d. įvyksiančiame neeiliniame posėdyje.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pranešusi, kad teisėjų korupcijos byloje įtarimai yra pateikti 12 teisėjų, jie teismuose jau nebedirba – dalis atleisti, dalis yra išėję savo noru, o dalis nušalinti nuo pareigų. Keturiems teisėjams suteiktas specialiojo liudytojo statusas, jie ir toliau eina pareigas. Specialiojo liudytojo statusą turi ir du buvę teisėjai.
Tokio liudytojo statusas suteikiamas tada, kai byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.
Kad teisėjų korupcijos byloje specialiaisiais liudytojais yra apklausti ir iki šiol teismų sistemoje dirba ir bylas nagrinėja keturi teisėjai, birželį neviešame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete pranešė ikiteisminį tyrimą atliekančios STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Ši informacija sukėlė politikų pasipiktinimą – konservatoriai kreipėsi į Teisėjų tarybą ir paragino visuomenei paaiškinti, kaip gali teisėjai, patys tiriami stambios korupcijos bylose, atlikti savo profesinę pareigą – vykdyti teisingumą ir būti laisvi priimdami sprendimus.
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas, kuris vadovauja Lietuvos apeliaciniam teismui, kreipėsi generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ir paprašė skubiai pateikti informaciją apie tokį specialaus liudytojo statusą įgijusius teisėjus bei aplinkybes, kuriomis šis statusas buvo suteiktas.
„Tik turėdama oficialią informaciją apie specialaus liudytojo statusą turinčius teisėjus bei tokio statuso suteikimo aplinkybes, Teisėjų taryba galės inicijuoti atitinkamų sprendimų priėmimą“, – nurodė aukščiausios teismų savivaldos institucijos vadovas.
Ikiteisminį tyrimą teisėjų korupcijos byloje STT ir Generalinė prokuratūra pradėjo 2019 m. vasarį, įtarimai buvo pareikšti Lietuvos apeliacinio, Vilniaus apygardos, Lietuvos Aukščiausiojo, Vilniaus apygardos administracinio, Vilniaus miesto apylinkės, Regionų apygardos administracinio teismo teisėjams.
Šioje byloje įtarimai buvo pateikti ir advokatams, taip pat politikams.
Vienas pagrindinių įtariamųjų buvo advokatas Drąsutis Zagreckas, tačiau jis jau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga. Nuo atsakomybės atleista ir advokatė Giedrė Cimbolienė.
„Advokatai D. Zagreckas ir G. Cimbolienė yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenys, aktyviai padėję atskleisti organizuotų grupių narių padarytas nusikalstamas veikas“, – atsakydama į Delfi klausimus anksčiau nurodė STT atstovė Renata Keblienė.
Pasak jos, sprendimą dėl advokatų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo padeda atskleisti organizuotų grupių narių padarytas nusikalstamas veikas, patvirtino teismas, gavęs prokuratūros nutarimą.
Iš advokato D. Zagrecko nutarta konfiskuoti 50 tūkst. eurų, o iš advokatės G. Cimbolienės – 3 tūkst. eurų sumą. Šias sumas jie galėjo gauti iš nusikalstamų veikų.
Aleisdami advokatus, kurie buvo įtariami teisėjų papirkumu, teisėsaugos pareigūnai užsitikrina, kad jų duoti parodymai teisme galimai padės įrodyti kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus, be to, taip siekiama atskleisti itin didelio masto korupcijos sistemą Lietuvos teismuose.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis yra sakęs, kad šis atvejis yra išskirtinis ne tik dėl korupcijos masto ar kyšių dydžių, bet dėl pasekmių visai visuomenei.
„Korupcija, kyšininkavimas, prekyba poveikiu siekiant kažkam palankių neteisėtų sprendimų verčia kalbėti ne tik apie tą žalą, kurią galima nustatyti suskaičiavus gautų kyšių sumas, – teigė E. Pašilis. – Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas. Tai prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu. Todėl gavus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo galimas tik vienas sprendimas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti į visus klausimus.“
„Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai, – jam antrino STT direktorius Ž. Bartkus. – Lietuvoje turi būti užtikrinamas skaidrus teisingumo vykdymas – tai, visų pirma, mūsų visų pilietinė pareiga, teisinės valstybės pamatas.“