Paklaustas, ar, jo nuomone, prezidentas gali inicijuoti Apeliacinio teismo teisėjo atleidimą, V. Bavėjanas teigė, kad ne.
"Mano supratimu, ne, šis procesas turėtų būti vykdomas apkaltos būdu. Bet vis dėlto viešojoje erdvėje dominuoja nuomonė, kad aukštesnio lygio teisėjai turėtų būti atleisti apkaltos proceso metu", – sakė V. Bavėjanas.
Kiek vėliau iš uždaro posėdžio išėjęs Kauno administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas nebuvo kalbus. Jo advokatė Aušra Ručienė teigė, kad teisėjas G. Čekanauskas yra nekaltas, kad Kodekso nepažeidė ir apskritai nesielgė netinkamai.
"Gintaras Čekanauskas yra nekaltas", – žurnalistams sakė ji. Pareikštų įtarimų nepripažįsta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas.
"Įtarimų aš tikrai nepripažįstu ir manau, kad viskas bus išspręsta baudžiamojoje byloje", - žurnalistams po posėdžio sakė jis.
Anksčiau, rugpjūčio 9 d., Teisėjų taryba, reaguodama į prezidento dekretus, kuriais prašyta patarti dėl teisėjų atleidimo, patarė šalies vadovui inicijuoti teisėjų Egidijaus Laužiko, Konstantino Gurino bei Henricho Jaglinskio atleidimo procedūras, jiems savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Prezidentas G. Nausėda rugpjūčio 16 d. atleido teisėją H. Jeglinskį, tuo tarpu E. Laužiko ir K. Gurino likimas vis dar priklauso nuo Seimo pozicijos. Parlamentas juos svarstys rudens sesijoje.
Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad prezidentas, norėdamas atleisti iš pareigų teisėją, privalo gauti Teisėjų tarybos patarimą. Apylinkių ir apygardų teisėjai yra atleidžiami prezidento dekretais. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai yra atleidžiami prezidento, tačiau atleidimui reikia gauti Seimo pritarimą. Aukščiausiojo Teismo teisėjai yra atleidžiami Seimo su prezidento pritarimu.
ELTA primena, kad vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys.