Teisės ekspertas: nereikėtų taip griežtai bausti politikų už „čekiukus“

„Galima kelti klausimą, ar čia tikrai tie atvejai, kai taikome pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę“, – sako VU Teisės fakulteto partnerystės docentas Gintautas Bartkus. Jo vertinimu, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus ir kitų į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą patekusių politikų atvejais galima apsieiti paprasčiau, pavyzdžiui, taikant civilinę atsakomybę ar problemą sprendžiant administracine tvarka.

Kauno apygardos teismas Jonavos merą M. Sinkevičių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, turto pasisavinimo, jam skirta 12,5 tūkst. eurų baudą, trejiems metams atimta galimybė dirbti valstybės tarnyboje.

Teismas konstatavo, kad politikas savivaldybei teikė suklastotus tarybos nario išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir taip padarė 1 tūkst. 487 eurų žalą.

„Mes vadinam tai dirbtine kriminalizacija kartais. Veika, kuri nėra nei labai pavojinga, nei kažkokia saugotina ar panašiai, tampa kriminalizuojama“, – sako teisės ekspertas.

Jis atkreipia dėmesį, kad paskirta ne tik bauda, bet ir draudimas eiti pareigas valstybės tarnyboje, o tai susiję ne tik su nubaudimu, bet ir su rinkėjų galimybe rinktis.