Ministro postas – politinė pareigybė
Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės profesorius Vytautas Sinkevičius, visų pirma, pabrėžė, kad ministro postas yra pirmiausia politinė pareigybė.
„Asmuo ateina ne tik su tam tikromis žiniomis, bet ir su tam tikromis politinėmis nuostatomis ir pan. Iki šiol niekada nebuvo jokio kandidato į ministrus reikalaujama, kad jis būtų būtent tos srities specialistas. Mes turėjome nemažai ministrų, taip pat ir teisingumo, kurie nebuvo tos srities žinovai ir buvo baigę visiškai kitokias studijas. Toks klausimas niekada nebuvo keliamas.“
Jo nuomone, to ir neturėtų būti daroma, kadangi dabar laikinai einantis teisingumo ministro pareigas Elvinas Jankevičius apskritai neturi jokio teisinio išsilavinimo, bet nebuvo jokių skundų dėl jo pareigų vykdymo.
„Vadinasi, argumentas, kad būtinai turi būti aukštos kvalifikacijos teisininkas yra niekinis ir nepriimtinas. Aš specialiai pasižiūrėjau, kas prieš tai buvo ministrai, lyginau ir su dabartine kandidate. Mano atrodo, kad ji visa galva yra aukščiau už visus ankstesnius šios srities ministrus – ar tai būtų socialdemokratų partijos atstovai, ar kitų valdžiusių partijų“, – aiškino V. Sinkevičius.
Profesoriaus nuomone, dabar matome jauną ir išsilavinusį žmogų, turintį žinių, praktikos, suprantantį, kas yra teisė ir kaip veikia jos sistema. Taip pat aiškiai matantį ir identifikuojantį problemas.
„Mes turime ir norą jas spręsti. Didžiulis privalumas, kad ji nėra susaistyta su įvairiais teisininkų sluoksniais – nei su advokatais, nei su notarais, nei su kitokiomis teisininkų grupėmis. Kitaip tariant, ji yra laisva savo mąstymu, gali matyti problemas iš šalies ir nebūti paveiki įtakai.
Kiekviena iš tų grupių, apie kurias aš kalbu, ar advokatai, ar notarai, ar verslo teisės konsultantai, ar kitos grupės, turi savo interesų ir jie ne visada sutampa su visuomenės. Todėl, kai ateina žmogus, kuris nėra susijęs su tomis interesų grupėmis, yra geras dalykas ir toks žmogus turėtų būti palaikomas.“
V. Sinkevičius įsitikinęs, kad dabar galima pastebėti daug dirbtino priekabiavimo atvejų arba labai smulkių trūkumų ieškojimo.
„Mano nuomone, tai nėra trūkumai. Iš to, ką aš matau viešojoje erdvėje, kaip yra diskutuojama, kokios žinios yra rodomos, tikrai matau jauną ir išsilavinusį žmogų, kuris tiktų užimti tą poziciją. Tiesiog yra dirbtinai keliama sumaištis.“
Kliūčių kandidatuoti nemato
Tokioms V. Sinkevičiaus mintims pritarė ir Vilniaus universiteto (VU) teisės profesorius Vytautas Mizaras. Jis sakė, kad kandidatė turi universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl šia formalia prasme nėra kliūčių kandidatuoti į teisingumo ministro poziciją.
„Vien tai, kad neturi būtent magistro diplomo, mano nuomone, nėra kažkokia savaiminė priežastis nekandidatuoti. Man atrodo, kad apskritai išsilavinimas, neabejotinai, yra svarbus kriterijus, bet šios konkrečios kandidatės tiek turimas, nesvarbu, kad bakalauras, teisinis universitetinis išsilavinimas, tiek studijos magistrantūroje, taip pat jos teisinio darbo patirtis man nekelia kažkokių abejonių. Nėra kokių nors reikalavimų, kad užimant ministro postą reikėtų mokslinio laipsnio. Svarbu, kad turėtų universitetinį.“
Jis taip pat akcentavo, kad reikia žvelgti į kriterijų visumą ir dėmesio centre turėtų atsidurti net tik išsilavinimo klausimas, bet ir kandidato vizijos, idėjos, pasiūlymai ir supratimas, ką konkrečiai Vyriausybėje ir toje kuruojamoje srityje jis norėtų ir galėtų veikti.
„Svarbu, kokios reformos ir kokie uždaviniai kyla iš siūlančiųjų partijų. Kai analizuoju būtent visus kriterijus, vertindamas konkrečius kandidatus, tai pagal juos man visai suprantamas toks vienos koalicijos partnerės siūlymas būtent šios kandidatūros, mat ir profesinis išsilavinimas, ir tam tikra profesinio darbo patirtis (Evelinos Dobrovolskos – „Delfi“), ypač žmogaus teisių apsaugos srityje yra labai svarbi konkrečiai Laisvės partijos programai“, – komentavo V. Mizaras.
Profesoriaus nuomone, būtų keista, jei būtų siūlomas kandidatas, kurio nuostatos būtų priešingos šios partijos programai.
„Taigi, kai mes vertiname kandidatą, turime suprasti, kad tai yra tam tikra politinė pareigybė ir ministro uždavinys yra stengtis įgyvendinti siūliusios partijos programines nuostatas. Tokie visuminiai kriterijai man leidžia pozityviai vertinti tos kandidatės pasiūlymą.“
Jis taip pat pateikė pavyzdį, kad Austrijoje teisingumo ministre tapo irgi labai jauno amžiaus advokatė, bet iki tol niekada nedirbusi valstybės tarnyboje.
„Kol kas šiai ministrei puikiai sekasi, nors ir neturėjo prieš tai jokios politinės patirties. Sakykime, kandidatė E. Dobrovolska vis dėlto yra dirbusi Vilniaus taryboje, todėl tokios patirties yra sukaupusi“.
Klausimas dėl neišlaikyto advokato egzamino – juokingas
Abiejų ekspertų pasiteiravus, ar svarbu tokioms pareigoms užimti išlaikytas advokato egzaminas, jie tvirtai atsakė, kad ne. Profesorius V. Sinkevičius taip pat negalėjo nesijuokti jį išgirdęs.
„Prajuokinote. Nuo kada kandidatams užimti tam tikras politines pareigas yra keliami reikalavimai išlaikyti advokato egzaminą? Kodėl tada nekeliamas klausimas dėl teisėjų egzamino? Arba notarų? Kodėl būtinai advokato egzaminą turi laikyti?
Jeigu mes sakome, kad apskritai šią poziciją gali užimti asmuo, kuris išvis neturi jokio teisinio išsilavinimo, tai kuo čia dėtas advokato egzaminas? Būtų juokinga, jeigu atsirastų kokiame nors įstatyme, kad norint tapti teisingumo ministru, reikia išlaikyti advokato egzaminą.“
Jis sakė, kad supranta, jog galbūt kai kurie advokatai norėtų matyti teisingumo ministro poste ne tik išlaikiusį advokato egzaminą, bet ir turintį didelę advokato praktiką, platų klientų ratą, bet reiktų neužmiršti, kad kiekvienas teisininkų sluoksnis turi ir savo siauresnius interesus.
Profesoriui V. Mizarui toks klausimas dėl egzamino irgi pasirodė nesusijęs su ministro pozicija.
„Mano nuomone, tai yra visiškai skirtingi dalykai ir advokato egzaminas yra laikomas tam, kad būtų galima verstis advokato praktine veikla ir galėti atlikti visus teisinės pagalbos veiksmus, kuriuos gali atlikti advokatas. Tai niekaip ir jokiu priežastingumu nesusijęs klausimas su teisingumo ministro darbu.
Tai yra labai skirtingi dalykai, taip pat statistiškai advokato egzamino neišlaiko gana daug žmonių. Tas egzaminas yra nelengvas, bet pagrindinis mano argumentas, kad jis tikrai neturi reikšmės vadovaujant Teisingumo ministerijai.“