„Tik dėl laimingo atsitiktinumo ir ten buvusių darbuotojų pastabumo, laiku sureagavus ugniagesiams, buvo išvengta galimo visiškos prekybos centro sunaikinimo“, – sakė Lietuvos kriminalinės biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas.
Kaip spaudos konferencijoje pranešė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, dėl sostinėje įvykdyto teroro akto byla perduodama teismui.
„Tai viena pirmųjų bylų, kai konstatuojame organizuotos teroristinės grupės buvimą“, – paskelbė prokuroras.
Už teroro aktą – 10 tūkst. eurų
Tyrimo metu nustatyta, kad vykdytojai buvo du jaunuoliai, neturintys net 20-ies metų. Abu jie – Ukrainos piliečiai.
„Vienas jų, kurį perduodame teismiškai nagrinėti, yra nepilnametis“, – sakė A. Urbelis.
Šiuo metu kaltinamasis suimtas.
Lietuvoje jam pateikti kaltinimai dėl teroro akto įvykdymo, mokymosi teroristiniais tikslais, neteisėto disponavimo sprogmenimis.
Nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. pavasarį atvyko į Lenkiją. Varšuvoje įvykusio slapto susitikimo metu jis bei dar vienas asmuo įsipareigojo už 10 000 eurų atlygį padegti bei susprogdinti prekybos centrus, esančius Lietuvoje bei Latvijoje.
Kaltinamasis ne kartą lankėsi Lietuvoje, fotografavo prekybos centrą, suplanavo atsitraukimo kelius, įsigijo reikiamas priemones ir medžiagas.
„Tyrimo metu nustatyta, kad padegamasis užtaisas paslėptas vakare, prieš užsidarant prekybos centrui, paslėptas tarp lengvai užsidegančių prekių“, – sakė S. Briginas.
Nufilmavęs kilusį gaisrą jis su bendrininku atsikratė elektrinių uždegiklių, rūbų, kitų įkalčių ir tą pačią naktį išvyko iš anksto paruoštu automobiliu į Varšuvą, kur kaip atlygį už įvykdytą užduotį gavo automobilį „BMW 530“.
Nusikaltimas išaiškintas dirbant bendrai su Lenkijos pareigūnais, kitas įtariamasis šiuo metu sulaikytas kaimyninėje valstybėje, jis ten ir bus teisiamas.
„Tai jauno amžiaus asmenys, neturintys gyvenimiškos patirties, jie atsidūrė gana sunkioje materialinėje situacijoje. Populiaru tokius asmenis verbuoti panašioms užduotims. Jie supranta, ką daro, bet nesuvokia galutinių tikslų“, – sakė A. Urbelis.
Organizatoriai – Rusijos tarnybos
Pasak prokuroro, vykdytojai buvo rasti per daugybę tarpininkų, o organizatoriai – Rusijos spec. tarnybos.
„Surinkti duomenys leido mums padaryti išvadas, kad šių veiksmų organizatoriai yra Rusijoje, tai susiję su karine žvalgyba, saugumo pajėgomis. Ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos organizavimo vyksta toliau“, – kalbėjo A. Urbelis.
Pasak prokuratūros, Rusijos tarnybos buvo sukūrusios organizuotą teroristinę grupę, turėjusią vykdyti nusikaltimus Lietuvoje ir Latvijoje. Šiuo metu vyksta daugiau nei 20 tyrimų, susijusių su priešiškos valstybės veiksmais.
„Čia visa grandinė, yra organizatoriai, toliau – konkretiems tikslams pasiekti skirti organizatoriai, tarpininkai, vykdytojai. Tai daugiapakopė nurodymų davimo sistema, labai sudėtinga. Susiduriame su rimtu priešininku, kuris veikia be taisyklių, be įstatymų“, – sakė prokuroras.
Šioje grupėje yra įvairių tautybių piliečių, tarp jų ir lietuvių.
Taikinys neatsitiktinis
„Ikea“ pasirinkta neatsitiktinai, pareigūnai išpuolį prieš būtent šį prekybos centrą sieja su tuo, kad prasidėjus karui Ukrainoje baldais prekiaujantis švedų konglomeratas pasitraukė iš Rusijos.
„Rusijoje buvo uždaryta 17 parduotuvių, 3 gamyklos. Tai lietė apie 15 tūkst. rusų. Grupė „Ikea“ žymiai prisidėjo prie paramos Ukrainai. Manome, objektas pasirinktas neatsitiktinai“, – sakė prokuroras.
Gaisro metu padaryta žala – 485 519 eurų.
„Šitą veiką vertiname kaip teroro aktą, kuris sukėlė sunkių pasekmių ir jų galėjo sukelti asmenims. Patalpose, kur padėtas sprogmuo su laikmačiu, buvo daugiau nei 10 žmonių, darbuotojų“, – minėjo A. Urbelis.
Planavo dar vieną ataką
Kaltinamasis gegužės 13 dieną grįžo į Lietuvą, ten iš slaptavietės pasiėmė medžiagų naujam teroro aktui. Tada sėdo į autobusą ir išvažiavo į Rygą.
Visgi prie Panevėžio jį sulaikė „Aro“ pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti itin detalūs duomenys apie šios organizuotos teroristinės grupės naudotus komunikacijos kanalus, šifruoto ryšio priemones, pasirengimo teroristiniams išpuoliams etapus, kaltinamojo bei kitų asmenų atliktus veiksmus, daugiapakopes finansinės bei aprūpinimo nusikaltimo priemonėmis schemas, naudotas transporto priemones, kaltinamojo ir kitų asmenų apsigyvenimo Lietuvoje bei Lenkijoje vietas, naudotas slaptavietes perduoti nusikalstamoms veikoms skirtas priemones bei kitus duomenis.
Nustatyta, kad per įslaptintus tarpininkus kaltinamasis bei kiti organizuotos teroristinės grupės nariai gaudavo detalias instrukcijas bei specialių žinių, būtinų išpuoliams rengti bei įgyvendinti, finansavimą transporto priemonėms, kelionėms, pragyvenimo, apgyvendinimo, ryšio priemonių ir paslaugų išlaidoms bei kitoms reikmėms.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis siekė rengti ir daryti teroristinius nusikaltimus, dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą, rengėsi padegti, padegė bei rengėsi susprogdinti įmonių turtą, dėl ko atsirado ir galėjo atsirasti sunkių padarinių bei teroristiniais tikslais sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei bei sveikatai ir yra kaltinamas padaręs nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 250 straipsnio 2 dalyje, 250-5 straipsnio 1 dalyje, 250-6 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.
„Delfi“ primena, kad 2024 m. gegužės 9-osios naktį buvo padegta sostinės „Ikea“, degė metaliniai stelažai su prekėmis: čiužiniai, plytelės, baldai, plastikiniai maišeliai.
Netrukus po šio padegimo, gegužės 21-ąją, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad sulaikyti devyni sabotažu įtariami žmonės, dalis jų prisidėjo prie „Ikeos“ padegimo.
