Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą Utenos PSPC turtą, nurodoma prokuratūros pranešime žiniasklaidai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis. Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.
Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.
Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu, pažymima pranešime.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro Manto Jurkėno, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. T., kuris suklastojo dokumentus. Be to, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.
„Pažymėtina, kad tuo metu užimdama šalies vyriausiosios epidemiologės pareigas, L. Ašoklienė, kaip niekas kitas, puikiai žinojo apie pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, skirtas kovai su šia pandemija, tarp jų – ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus – itin ciniškas“, – sakė prokuroras M. Jurkėnas.