Audito Švietimo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose metu nustatyta, kad sutarčių su savais darbuotojais 2016 – 2018 metais sudarė dešimt iš 18 tirtų institucijų.
Nacionalinis egzaminų centras (NEC) tokių sandorių sudarė už didžiausią sumą – 78 tūkst. eurų.
Patikrinimo ataskaitoje teigiama, jog tiriamu laikotarpiu buvo sudarytos sutartys su penkiais dabartiniais darbuotojais, dviem buvusiais darbuotojais ir keturiais susijusiose įstaigose dirbančiais žmonėmis.
„Kai kurie dalykai kartais nutinka netikėtai, pavyzdžiui, nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai, tai mes tik paskutiniais metais žinojom, kad jie bus – dažniausiai iki metų vidurio nežinai, ar bus lėšos jiems, ar nebus – ar reikės daryti, ar nereikės. Kai sužinai, kad lėšos bus ir reikia pradėti rengti užduotis ir viską daryti, tai yra trumpas laikas ir dėl to tada ieškai paties patogiausio sprendimo“, – BNS sakė NEC direktorė Saulė Vingelienė.
„Kai atsiduriame aklavietėje, kai reikia greitai rasti sprendimus, tai pirkimą darom mažiausią kainą apsiklausę, pasidarom sutartį su darbuotoju“, – pridūrė ji.
Auditorių duomenimis, egzaminų centras iš darbuotojų Gitanos Kontrimaitės-Muzikevičienės, Rūtos Krasnovaitės, Ramutės Skripkienės, Raimundo Lenartavičiaus ir Daivos Bigelienės yra pirkęs egzaminų užduočių ir mokymo testų recenzavimo, redagavimo ir informacinės sistemos tobulinimo paslaugas.
BNS nepavyko susisiekti su šiais darbuotojais, nes jų kontaktų viešai Nacionalinis egzaminų centras neskelbia, o centro vadovė S. Vingelienė juos pateikti atsisakė.
S. Vingelienė sutinka, kad sistema ydinga, kai reikia skubiai atlikti pirkimus, pažeidžiant taisykles.
„Na, mes sutinkam, kad sistema tikrai nėra gera. Kai nėra ilgalaikių sprendimų, kas bus kitąmet, dar kitąmet ir taip toliau, tai negali iš anksto planuoti, susidėlioti įvairių veiklių“, – kalbėjo centro vadovė.
Atliktas auditas taip pat parodė, kad NEC tvyro aukščiausias nepotizmo lygis iš visų Švietimo ministerijai pavaldžių įstaigų – 27,08 proc. darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais.
Pasak S. Vingelienės, centre šiuo metu dirba 33 darbuotojai, o giminystės ryšiais susiję 6-7 darbuotojai. Tai reikštų, kad nepotizmo lygis NEC siekia apie 21,21 procento.
Anot centro direktorės, giminystės ryšiais susiję darbuotojai centre tiesioginio ryšio neturi.
„Tai ką, man dabar atleist darbuotojus, jeigu jie jau iš anksčiau čia dirbo ir skirtinguose skyriuose, nepavaldūs vienas kitam?“, – teigė NEC vadovė.
Audito ataskaitoje teigiama, kad įstaigoje ar sistemoje dirbantys giminaičiai savaime nėra blogas dalykas, tačiau įstaigos turi suvaldyti dėl nepotizmo kylančias rizikas.
S. Vingelienė sako, kad įstaigoje dirbantys giminaičiai savo ryšius yra deklaravę.
„Mūsų įstaigos tvarkos ne visai standartinės ir giminystės ryšius mūsų darbuotojai kasmet deklaruoja, bet dėl to, ar kas nors iš giminaičių, artimų žmonių nelaiko pasiekimų patikrinimo, nedalyvauja egzaminuose ir taip toliau“, – tvirtino ji.
Pažeidimų nemato
Tuo metu Mokslo ir enciklopedijų leidybos centre su darbuotojais buvo sudaryta sutarčių už 60,5 tūkst. eurų.
Centro vadovas R. Kareckas tokios praktikos nesureikšmina, nes įstatymai, pasak jo, pažeisti nebuvo.
„Korupcijos nėra. Ir jeigu duodam uždirbti žmonėms, nepažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo, žinom jų kvalifikaciją, jų patirtį – jie dirba po 20 metų, tai atsiprašau, kur pažeidimas? Jeigu jo nėra, tai nėra apie ką kalbėt“, – teigė R. Kareckas.
Jis aiškina, kad dideliems pirkimams skelbia viešuosius konkursus, o šiems skelbti nereikėjo, nes jie mažos vertės. Taip pat R. Kareckas teigė, kad su viešaisiais pirkimais įstaigoje dirba vienas žmogus ir tai – tik puse etato.
„Labai irgi gerai surašyta (audito išvadose – BNS), kad viešuosius pirkimus atlikę darbuotojai neturėdavo tinkamos kompetencijos. O iš kur ta kompetencija? Paimkit biudžetinę įstaigą, 700 eurų „ant popieriaus“, ateis specialistas dirbti su viešaisiais pirkimais? Tai ačiū Dievui, kad pas mus dirba darbuotojas, kuris turi papildomą antrą išsilavinimą“, – teigė R. Kareckas.
Sutarčių už didžiausią sumą centras sudarė su jame dirbančiu vyriausiuoju dailininku Albertu Broga. Sandoriai buvo sudaryti už meninių leidinių apipavidalinimo paslaugas už beveik 20 tūkst. eurų.
„Nelabai noriu patikėt, aš žinokit, dabar dirbu už algą ir nebesidomiu niekuo“, – BNS sakė A. Broga, klausiamas apie 20 tūkst. vertės centro užsakymą.
Jis teigė centre dirbantis nuo 2000-ųjų ir šiuo metu „į rankas“ gaunantis kiek daugiau nei 400 eurų.
Dailininkas tvirtino sandorius su centru suprantantis kaip atliekamą papildomą darbą, tačiau tvirtino sutarčių jau nebeturintis.
„Aš jas net išmetęs, nes krausčiausi ir man nusibodo tuos popierius tūsytis. Gal dvi tonos ten tų daiktų iškeliavo į šiukšlių dėžę. Dokumentai yra buhalterijoje, jeigu kam labai rūpi“, – teigė A. Broga.
Jis įvardijo, kad apie 4 tūkst. eurų honoraro sulaukė už tai, kad apipavidalino knygą „Lietuvos televizija 1957-2017. Faktai. Kūrėjai. Laidos“, kurią centras išleido 2017 metais.
„Honorarą gavau pagal autorinę sutartį ir mokesčiai visi susimoka. Dirbau nuo pat ankstyvo pavasario iki liepos mėnesio kažkur, nepamenu dabar, kada mes ten ją atspausdinom. Dabar gerai nepamenu, bet apie 4 tūkstančius eurų gavau ir ne aš vienas ten dirbau, ten mūsų merginos ir tekstą normalų parašė ir gavosi padori knyga“, – kalbėjo A. Broga.
Auditoriai nustatė, kad kai kada per vieną dieną buvo pasirašoma ir paslaugų teikimo sutartis, ir jų priėmimo – perdavimo aktas.
Audite daroma prielaida, kad A. Broga galimai buvo atrinktas ir paslaugas teikė iš anksto, o pirkimo procedūros buvo atliktos vėliau, jau po faktiškai suteiktų paslaugų.
Anot patikrinimo, yra rizika, jog pirkimo procedūros dėl autorinių sutarčių yra vykdomos jau faktiškai išleidus leidinį.
Pats A. Broga teigia, kad laiko, kada pasirašoma sutartis, nesureikšmindavo.
„Visaip būna. Kartais būna, kad užtrunka. Sutartį pasirašom vėliau, kartais anksčiau. Aš čia vietoj dirbu, tai kada susitvarko reikalai, tai ir pasirašydavau“, – teigė A. Broga.
Viešųjų pirkimų patikrinimą švietimo sistemos įstaigose atliko Susisiekimo ministerijos auditoriai, jo išvados pirmadienį buvo pateiktos švietimo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui.
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis auditą inicijavo per mokytojų streiką, žadėdamas iš neefektyviai naudojamų įstaigų lėšų surasti papildomų išteklių pedagogų algoms didinti.