Po daugiau kaip metus trukusio intensyvaus baudžiamosios bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė nuosprendį T. Dobrovolskio nužudymo byloje.
Trijų teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Stasys Lemežis nutarė, kad dėl kompozitoriaus T. Dobrovolskio tyčinio nužudymo iš chuliganiškų paskatų kaltu pripažįstamas 24 metų Karolis Pociūnas. Jam skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
Kol nuosprendis neįsiteisėjo, K. Pociūnas paliktas laisvėje – jis, kaip ir kiti nuteistieji, teismo verdiktą dar galės apskųsti apeliacine tvarka.
Be to, iš K. Pociūno buvo priteista neturtinė žala T. Dobrovolskio šeimai – nuteistasis turės sumokėti 110 tūkst. eurų, nors buvo prašoma priteisti 2,1 mln. Eur.
Dėl nužudymo išteisinti kiti du ikiteisminio tyrimo metu šiuo nusikaltimu kaltinti asmenys – Audrius Šalna ir Skirmantas Jankauskas.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nutarė visus kitus kaltinamuosius pripažinti kaltais dėl sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo. S. Jankauskui skirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė, kurios vykdymas atidėtas tam pačiam laikotarpiui. Bausmės vykdymo metu jiems uždrausta lankytis restoranuose ir baruose nuo 22 iki 6 val. bei neleista išvykti iš gyvenamosios vietos ribų be Probacijos tarnybos žinios.
Vyteniui Matulevičiui, Pauliui Leščinskui ir Edgarui Petraševičiui teismas skyrė pusmečiu griežtesnę bausmę, bet jos vykdymą taip pat atidėjo vieneriems metams.
A. Šalnai teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo tam pačiam laikotarpiui. Jam taip pat skirti tie patys apribojimai, kaip ir kitiems nuteistiesiems.
Teisėjas: apie klaidas ir nenuoširdumą
Teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas S. Lemežis po nuosprendžio paskelbimo prisipažino, kad T. Dobrovolskio nužudymo byla – jam viena sudėtingiausių gyvenime.
„Nesakysiu, kad ši byla sudėtingiausia mano gyvenime, bet tai – nepaprasta byla, sudėtinga nuo pat pradžių, – sakė teisėjas. – Gal tyrimo organai nuo pradžių suklydo, nes T. Dobrovolskis kurį laiką buvo gyvas ir nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių – reikėjo visus asmenis susekti, juk ne paslaptis, kad praėjo trys metai, o vienas nukentėjusysis šioje byloje iki šiol net nenustatytas.“
Pasak teisėjo, šioje byloje buvo sudėtinga nustatyti, kas sudavė mirtiną smūgį kompozitoriui.
„Tai buvo pats sunkiausias klausimas – nė vienas kaltinamasis neprisipažino, taip pat nesakė, kas sudavė lemtingą, tą vienintelį smūgį į akį, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį, – sakė teisėjas. – Teismas padarė išvadą, kad šį lemtingą dūrį padarė K. Pociūnas – jis iš kito šioje byloje esančio liudytojo rankų išlaužė skėtį, kuriuo tuoj pat buvo suduotas smūgis šalia stovėjusiam, niekur nesikišusiam ir jokiame konflikte nedalyvavusiam T. Dobrovolskiui.
Nužudyti T. Dobrovolskio niekas nenorėjo – mes tuo tikime, nes nebuvo jokio pagrindo – juk žmogus stovėjo su šunimi, gurkšnojo alų ir netikėtai jam buvo suduotas smūgis. Kodėl suduotas smūgis, sunku pasakyti, nes kaltinamieji, kurie yra draugai, slėpdami nieko nesako. Bet faktas, kad skėtis iš K. Pociūno rankų į kitų asmenų rankas nepateko.“
Teisėjų kolegijos pirmininkas pažymėjo, kad muštynėse prie baro K. Pociūnas buvo aktyviausias veikėjas – atėjęs prie baro iš karto puolė muštis, net nesiaiškinęs, kas vyksta.
Beveik visi kaltinamieji teismo prašė juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti, tačiau tokia išimtinė lengvata jiems nebuvo taikyta.
„Šioje situacijoje atleisti nuo atsakomybės visus po to, kas įvyko, atsižvelgiant, kad mes neišgirdome nuoširdumo – juk mums niekas nepapasakojo, kas įvyko“, – pabrėžė teisėjas.
T. Dobrobovolskio šeima iš žudiko prašė priteisti 2,1 mln. eurų, tačiau ši suma nebuvo priteista.
„Pagalvokite, ar įmanoma kada nors gyvenime tokią sumą atlyginti, – sakė teisėjas. – Suprantame, kad neturtinė žala turi būti atlyginta, bet ji turi atitikti teisingumo, protingumo principus – tokie didžiuliai ieškiniai, kai žmonai ir vaikams prašoma priteisti po 500 tūkst., o mamai – 100 tūkst., negali būti patenkinti. Todėl teismas nutarė, kad po 25 tūkst. Eur žalos atlyginimas yra protingas ir sąžiningas.“
Anot teisėjo, prie baro buvo nužudytas „ne kompozitorius, ne labai žinomas Lietuvos žmogus, tai galėjo atsitikti su bet kuriuo žmogumi“, todėl teismas atsisakė nukentėjusiesiems priteisti atlyginimą, kurį T. Dobrovolskis galėjo uždirbti iki pensijos.
T. Dobrovolskio motina: mano sūnus nešlovino V. Putino, tai nebuvo patriotų žudynės
Išgirdusi nuosprendį T. Dobrovolskio žmona Akvilė Dobrovolskė neslėpė jaudulio.
„Net nežinau, ką pasakyti – gerai bent tiek, kad jie yra nuteisti, nes juk visko galėjo, galėjo visus išteisinti, nors, spėju, visi jie dar teiks apeliacijas, – sakė našlė. – Norėjau, kad visi būtų sodinami į kalėjimą, nes, mano akimis, padarytas labai baisus nusikaltimas, manau, jie visi turėtų sėdėti dėl visų mūsų saugumo, bet suprantu, kad esu labai subjektyvi.“
Tuo metu sūnaus netekusi režisierė Angelė Šakalienė žurnalistams prisipažino, kad išgirdus nuosprendį šiek tiek pasidarė lengviau.
„Aš atsidusau su palengvėjimu, nes trejų metų kančios įgavo kažkokį sprendimą – dvejus metus mes išvis nieko nežinojome, nes vyko ikiteisminis tyrimas, ir teismo procesas tęsėsi metus, – sakė ji. – Aš išsiaiškinau sau, kas man buvo labai svarbu, ir šiandien teisėjas patvirtino svarbiausią dalyką, kad tegul nesidžiaugia tie, kurie kalbėjo ir rašė, komentavo, jog mano sūnus šlovino V. Putiną. Užmirškite visą šitą – mano sūnus stovėjo su šuniuku lauke su bokalu alaus. Nebesidžiaukite, kad čia buvo patriotų žudynės, kad jie žudė iš patriotizmo – jie žudė iš chuliganizmo, spardė, mušė, daužė nežinodami nei ką, nei kaip, nei kodėl. O kad šiandien yra nuteistas vienas – ką gi, manau, kad teisėjas labai aiškiai ir suprantamai viską išdėstė.“
Moteris neabejoja, kad jos sūnaus nužudymo byloje dar nepadėtas taškas, nes nuteistieji teiks apeliacinius skundus.
A. Šakalienė supranta, kad dėl jos sūnaus nužudymo nuteistam K. Pociūnui paskelbtas nuosprendis sugriaus gyvenimą, bet dėl to nuteistasis gali kaltinti tik save ir savo draugus.
„Tai yra jo tam tikra tragedija, jo gyvenimas yra sugriautas, bet jie visi šeši susigriovė savo gyvenimus, – sakė nukentėjusioji. – Ir ką besakytų gerbiami advokatai, kaip jie bekartotų, kad mano ginamasis yra nekaltas, – taigi kalti, taigi įrodyta, kas kam spyrė, kas kam dūrė, kas ką keikė ir pan. Manau, kad šioje istorijoje yra labai kaltas V. Matulevičius, kuris viską suorganizavo, kuris išpūtė tą reikalą – baisu, jį palietė, kažkas pajudino. Suprantate, istorikas didysis iš universiteto! Jie visi turės tokią dėmę savo gyvenime.“
Nužudytojo kompozitoriaus motina dėkojo ir teismui, kuris labai išsamiai įsigilino į baisaus nusikaltimo aplinkybes: „Esu dėkinga teisėjui, kad jis skyrė tiek daug pastangų išaiškinti šią bylą, nes nė vienam neprabudo sąžinė iki šios minutės pasakyti, kaip viskas buvo iš tikrųjų – aš nežinau, ar numirsiu žinodama, kaip ten viskas įvyko, ar viskas bus rūke.“
K. Pociūno advokatas: tikrasis žudikas – laisvėje
K. Pociūno advokatas Romualdas Mikliušas sako, kad T. Dobrovolskio nužudymo byloje taškas dar nepadėtas, o nuosprendį paskelbęs teismas neturėjo kito pasirinkimo – reikėjo ką nors nuteisti.
„Visuomenė ir kiekvienas iš mūsų turėjome pagrįstą lūkestį, kad padarius sunkų nusikaltimą turi būti surastas kaltas asmuo, – sakė advokatas. – Tokią bylą perdavus teismui, teismas tapo savotišku įkaitu, kuriam reikėjo ieškoti išeities – visi žinome, kad yra padarytas sunkus nusikaltimas, žudikas turi būti nustatytas, bet byla perduota tokia, kokia yra.“
Jo teigimu, K. Pociūnas teisme pasakojo tai, ką žinojo.
Dėl tyčinio nužudymo iš chuliganiškų paskatų nuteisto K. Pociūno advokatas neslėpė, kad per 20 dienų paskelbtą nuosprendį apskųs apeliacine tvarka. „Žmogus nuteistas 10 metų už tai, ko nepadarė“, – sakė jis.
Prokuroras: teisingumą vykdo tik teismas
Tuo metu valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Liutauras Rudzevičius sako, kad T. Dobrovolskio nužudymo byloje pradėta taikyti nauja teismų praktika – nors kaltinamieji pripažino kaltę, tačiau tai nebuvo pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinybe.
„Manau, kad po ilgo laiko, kaip sakė teisėjas, pirmojoje instancijoje įvyko teisingumas – ši byla tikrai yra nepaprasta, ilgai tęsėsi, buvo daug emocijų, mūsų baudžiamasis procesas yra sudėtingas, nes skundas po skundo tai į vieną teismą, po to – į kitą teismą, todėl teisėsaugos institucijoms nebuvo kada atlikti proceso veiksmų, o kai jie buvo atliekami, ir tai buvo skundžiama, kad kaip galėjote juos atlikti, nes neturėjote bylos, – po nuosprendžio paskelbimo kalbėjo L. Rudzevičius. – Teismas konstatavo, kas buvo. Pamokų po šios bylos yra kam padaryti, tai buvo ilgas kelias, tai buvo emocijų kelias ir šiandien tos emocijos vienaip ar kitaip nuslūgo.“
Anot jo, šioje byloje tyrimas buvo apsunkintas dėl kaltinamųjų pasirinktos taktikos – tylėti ir nepasakyti, kas tą tragišką Kūčių išvakarių naktį įvyko prie baro „Vingrių 17“.
Mūsų Baudžiamasis kodeksas yra išplėstas – bausmes galima skirti įvairias, taip pat jas taikyti – ar realias laisvės atėmimo, ar jas atidėti, ar susitaikymas, ar laidavimas, bet kaip matėte, šiuo metu nebuvo galima taikyti laidavimo ir bylos nutraukti – prokuratūra prašė griežtų bausmių, atsižvelgiant tikrai į neeilinį atvejį. Ir teismas konstatavo, kad net lengvinančių aplinkybių nėra, nors visi prisipažino, kad sumušė – tai nauja teismų praktika, nes tu prisipažįsti, bet tai nė kiek nelengvina atsakomybės, nes tu visko nesakai.“
Konfliktas prie baro: jiems nebuvo kilusi jokia grėsmė
Nė vienas kaltinamųjų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kas T. Dobrovolskiui sudavė mirtiną smūgį skėčiu.
„Jiems nebuvo kilusi jokia grėsmė, jie patys užpuolė prie baro buvusius asmenis, kurių net nepažinojo“, – savo baigiamojoje kalboje sakė prokuroras L. Rudzevičius.
Jo teigimu, T. Dobrovolskio nužudymo byla yra sudėtinga, tačiau po išsamaus tyrimo pavyko išaiškinti šio rezonansinio nusikaltimo aplinkybes.
Nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 23 d. vakarą dalis kaltinamųjų linksminosi Vilniaus baruose – vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo tarpusavyje bei su kitais asmenimis. Juos vėliau į barą „Vingrių 17“ pakvietė ateiti A. Matulevičius, kuris čia buvo su S. Jankausku, – bare tarp lankytojų buvo kilęs konfliktas dėl pažiūrų.
„Vieniems patiko V. Putinas, kitiems – ne“, – sakė prokuroras.
Kad „Psichbaryje“ yra vyrų, prijaučiančių Rusijos prezidentui ir jo vykdomai politikai, A. Matulevičius telefonu pasakė A. Šalnai – eidamas į barą jis buvo piktas ir vis kartojo, kad „reikia pamokyti rusus“. „Pamokyti – tai reiškia primušti, – sakė prokuroras. – Eidami į barą jie jau žinojo, kad reikės muštis – visus juos vienijo kritiški veiksmai, jie buvo nusiteikę vartoti smurtą.“
Pasak valstybinio kaltintojo, nors į barą atėjusiai kompanijai nebuvo kilusi jokia grėsmė, o prie baro buvę asmenys (tarp jų – ir T. Dobrovolskis) nekėlė jokios grėsmės, tačiau šie nepažįstamuosius užpuolė ir ėmė mušti.
„Prie baro atėjęs A. Šalna iš karto bandė inicijuoti konfliktą – kokios problemos, kodėl nemylite Lietuvos, kas čia myli V. Putiną“, – kalbėjo prokuroras.
Pasak jo, per muštynes buvo sužaloti bare buvę lankytojai A. Karačiūnas ir M. Šulinskas.
„Visi kaltinamieji vartojo smurtą prieš nukentėjusiuosius, jų veiksmai buvo įžūlūs, nusikalstamas veikas jie įvykdė iš chuliganiškų paskatų“, – įsitikinęs valstybinis kaltintojas.
Kalbėdamas apie T. Dobrovolskio nužudymą L. Rudzevičius pažymėjo, kad tą vakarą į barą su šunimi atėjęs kompozitorius užpuolimo metu buvo išėjęs į lauką, kai prie jo priėjo ir jį apsupo trys vyrai – S. Jankauskas, A. Šalna ir K. Pociūnas. Šalia jų buvo vienas taip pat išgertuvėse dalyvavęs liudytojas Martynas Prokopas, turėjęs skėtį – jį K. Pociūnas ištraukė ir turėjo skėtį, o M. Prokopas teturėjo tik jo rankeną. O po kelių akimirkų skėčiu, kuriuo buvo mojuojama, buvo smogta T. Dobrovolskiui į akį.
Po smūgio kompozitorius iš karto sukniubo, manoma, ir prarado sąmonę, kurios taip ir neatgavęs po dešimties dienų ligoninėje mirė.
Tuo metu muštynėse dalyvavę vyrai iš įvykio vietos pasišalino ir sunkiai sužalotam nukentėjusiajam net neiškvietė pagalbos.
Po šių muštynių kitą dieną K. Pociūnas, kalbėdamas telefonu su E. Petraševičiumi, prisipažino, kad sumušė vieną vyrą.
„Kažkokį senį išjungiau su skėčiu, jis dar buvo užsikabinęs už lūpos“, – sakė vyras.
Valstybinis kaltintojas mano, kad būtent K. Pociūnas skėčiu galėjo smogti T. Dobrovolskiui į akį – kad būtent K. Pociūnas smurtavo prieš kompozitorių, patvirtino ir vienas kaltinamųjų A. Šalna. Tiesa, jis teigė, kad nematė skėčio.
Anot jo, iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad būtent K. Pociūnas iš kito asmens atėmė skėtį ir su juo ėjo prie maždaug už pusantro metro stovėjusio T. Dobrovolskio ir šiam smogė į veidą.
„K. Pociūnas, atsisukęs į T. Dobrovolskį, galėjo jam suduoti mirtiną smūgį“, – savo baigiamojoje kalboje sakė L. Rudzevičius.
Jo teigimu, T. Dobrovolskiui buvo suduoti du smūgiai, iš kurių vienas yra mirtinas – greičiausiai ir antrą smūgį tuo pačiu skėčiu sudavė tas pats asmuo, kuris kompozitoriui išdūrė akį.
Anot jo, nebuvo nustatyta, jog kokie nors kiti asmenys būtų T. Dobrovolskiui sudavę smūgius.
„Išanalizavus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad abu sužalojimai T. Dobrovolskiui padaryti tuo pačiu įrankiu – skėčiu, – sakė L. Rudzevičius. – Šioje byloje K. Pociūno veiksmus galima laikyti vykdytojo ekscesu – tai bendrininkų susitarimas ir veiksmų peržengimas.“
Anot prokuroro, kaltinamieji buvo sutarę, kad dalyvaus muštynėse, bet neturėjo siekio nužudyti žmogų ir tam net nebuvo pasiruošę – neturėjo jokių daiktų, skirtų asmenų žalojimui. Jeigu ne skėtis, kurį tą lietingą vakarą turėjo kartu linksmybėse dalyvavusi mergina ir jį vėliau paėmęs liudytojas M. Prokopas, greičiausiai T. Dobrovolskis net nebūtų buvęs nužudytas.
Prokuroras pabrėžė, kad nei nužudymu kaltinto S. Jankausko, nei A. Šalnos veiksmų negalima laikyti bendrininkavimu. „Tačiau jie galėjo matyti, kaip buvo suduotas smūgis“, – sakė valstybinis kaltintojas.
„Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, K. Pociūnas ištraukė jėga skėčio dalį, sukosi kaire puse link T. Dobrovolskio, žengė link jo kelis žingsnius, kai šalia buvo A. Šalna ir S. Jankauskas, ir tada K. Pociūnas, būdamas įniršyje, sudavė du smūgius T. Dobrovolskiui, vienas iš šių smūgių buvo mirtinas“, – prokuroras L. Rudzevičius pabrėžė, kad lemtingą smūgį nukentėjusiajam galėjo suduoti tik K. Pociūnas.
Ką apie tragiškus įvykius prie prieštaringai vertinamo sostinės baro teisme pasakojo kaltinamieji ir šiose muštynėse dalyvavę nukentėjusieji, skaitykite susijusiuose DELFI straipsniuose.