Taip ketvirtadienį nusprendė kasacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė mišri septynių teisėjų kolegija. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
LAT teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistųjų skunduose nurodytus teiginius, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir teisės aiškinimo bei taikymo, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė: „Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad didelė dalis kasacinių skundų argumentų yra analogiška apeliacinių skundų argumentams, į kuriuos tinkamai ir motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas.“
Sausio 13-osios byloje kaltinimai buvo pateikti net 67 asmenims, iš jų – 65 buvo teisiami už akių. Tai – Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos Komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose. Bylos nagrinėjimo metu mirusiam tuomečiui SSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui baudžiamoji byla buvo nutraukta.
Jau įsiteisėjusį nuosprendį kasacine tvarka skundė 12 nuteistųjų, kuriems buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Tuo metu prokuratūra laikėsi pozicijos, kad baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys pagrįstai buvo nuteisti ir jiems skirtos teisingos laisvės atėmimo bausmės.
„Kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai buvo būtini bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti. Be nusikalstamo plano iniciatorių nebūtų buvęs pradėtas karinės operacijos planavimas, be planuotojų ir koordinatorių nebūtų suplanuoti konkretūs kariniai veiksmai, nebūtų paskirti kariniai daliniai operacijai vykdyti, nebūtų jiems suteikta karinė technika ir ginkluotė, o be tiesioginių karinių veiksmų vykdytojų nebūtų praktiškai įgyvendinta iniciatorių ir planuotojų suplanuota karinė operacija, todėl visų nuteistųjų veiksmai lėmė sunkiausių padarinių atsiradimą“, – anksčiau yra konstatavusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Vieninteliam iki šiol suimtam Jurijui Meliui, kuris buvo tanko vadas ir vyko į Televizijos bokšto šturmą – Rusijos pilietis Lietuvoje yra kalinamas nuo 2014 m., jam apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuosprendžiu buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
LAT nusprendė jam nuosprendį pakeisti – J. Meliui skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
J. Meliui bausmė buvo sumažinta dėl to, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai 2021 m. kovą, kai J. Melis jau buvo atlikęs Vilniaus apygardos teismo skirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę, dar 20 dienų pratęsė suėmimą, o jam nepasibaigus J. Meliui skirta bausmė buvo sugriežtinta iki 10 metų. Anot teismo, taip buvo buvo pažeistos sąžiningo ir tinkamo proceso, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.
„Kadangi suėmimo skyrimas asmeniui, savo noru atlikusiam nors ir neįsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtą bausmę, negali būti nulemtas gresiančios griežtesnės bausmės skyrimo galimybės, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas skirti nors ir trumpalaikį suėmimą asmeniui, atlikusiam bausmę, yra prieštaraujantis baudžiamojo proceso principams ir kompensuotinas taikant Baudžiamojo kodekso nuostatas“, - nurodė bausmę metais sumažinęs teismas.
Iki suėmimo Karaliaučiaus srityje gyvenęs J. Melis į laisvę turėtų išeiti kitais metais.
Tuo metu Spaudos rūmų užėmime dalyvavęs papulkininkis Genadijus Ivanovas, kuris gyvena Vilniuje, už grotų turės praleisti 5 metus.
Griežčiausia – 15 metų laisvės atėmimo bausmė buvo skirta Vasilijui Kustrio iš Pskovo divizijos oro desanto, tačiau jis nuosprendžio neskundė.
Visi nusikaltimai buvo įvykdyti 1991 m. sausio mėnesį – užgrobti įvairūs svarbūs Lietuvos objektai, sausio 13 įvykdyti mirtini susirėmimai prie Televizijos bokšto bei Radijo ir televizijos komiteto pastato. Šioje byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui nuosprendį dar 2019 m. kovą buvo paskelbęs Vilniaus apygardos teismas, tačiau apeliacine tvarka jį apskundė net 59 nuteistieji, nukentėjusieji ir prokuratūra. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendį buvo pakeitęs – kai kuriems nuteistiesiems bausmes sugriežtino. Tiesa, dauguma kaltinamųjų iš Rusijos ir Baltarusijos buvo nuteisti už akių, mat valstybės atsisako juos išduoti. Vis dėlto, Lietuvos teismai yra išdavę Europos arešto orderius, todėl jei nuteistieji išvyktų į Europos Sąjungą, jie turėtų būti sulaikyti.
Anksčiau Vilniaus apygardos teismas yra pažymėjęs, kad nusikaltimams žmoniškumui nėra taikoma senatis, o per Sausio įvykius Lietuvoje net nebuvo siekiama išvengti civilių žmonių aukų.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad 1991 m. Lietuvoje buvo surengta karinė operacija, kurios tikslas Lietuvą išlaikyti SSRS sudėtyje. Karinė operacija buvo vykdoma kelias dienas (reguliariai), skirtingose miesto vietose užgrobiant skirtingus objektus.
1991 m. sausio 11 d. užgrobta KAD Alytaus technikos mokykla, Krašto apsaugos departamento administracinis pastatas, Vilniaus geležinkelio stoties valdymo posto patalpos, VĮ „Lietuvos telekomas“ filialo Tarpmiestinio telefono centro cecho Vilnius-I ir Lietuvos radijo ir televizijos centro Radijo transliacijos patalpos, Lietuvos radijo ir televizijos kūrybos namai bei atsarginės Lietuvos radijo ir televizijos patalpos, iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Respublikinės tarybos sandėlio pagrobti ginklai, užgrobta Ypatingosios paskirties milicijos būrio bazė ir pagrobti ginklai, užgrobtas VRM Policijos akademijos, Sporto ir technikos organizacijos „Vytis“ prie Krašto apsaugos departamento ir kitos patalpos.
Teismo nuosprendyje pažymima, kad 1991 m. sausio 11 d. du kartus šturmuoti Spaudos rūmai. Sausio 13-osios naktį beveik vienu metu pradėtos TV bokšto ir RTV komiteto atakos. Prie šių pastatų buvo susirinkusios minios žmonių, kurie saugojo įėjimus į pastatus, prieigas prie jų, tikėdamiesi tokiu taikiu būdu sustabdyti agresiją, neleisti kariškiams užgrobti saugomų objektų.
Pirmojo Spaudos rūmų šturmo metu civiliams asmenims tai padaryti pavyko, kariškiams nepavyko įsiveržti į pastatą. Netrukus Spaudos rūmai buvo atakuojami pakartotinai, pasitelkus papildomą karinę techniką ir padidinus puolančiųjų skaičių.
Prie užgrobiamų objektų tankai ir šarvuotoji technika privažiuodavo iš skirtingų pusių, pagal iš anksto sudarytus planus, nustatytais maršrutais ir atakos buvo vykdomos vienu metu iš skirtingų pusių. Tankų ekipažų nariai apklausų metu nurodė, kad jų užduotis buvo pašalinti kliūtis, nustumti žmones nuo pastatų prieigų, desantininkams atlaisvinti įėjimus į pastatus.
Vykdydami užduotį, kariškiai prieš civilius naudojo artimos kovos veiksmus, šaudė į viršų ir į žemę tam, kad pastatus saugantys civiliai atsitrauktų ir netrukdytų vykdyti užduotis. Nors kaltinamieji, dalyvavę objektų šturme bei saugoję pastatus iki 1991 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, neigia užgrobtų pastatų niokojimo ir aparatūros bei kitų daiktų pasisavinimo faktus, tačiau bylos duomenys tai paneigė. Teisėjai, atsižvelgę į nagrinėjamai bylai aktualius nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus bei šaltinius, sprendė, kad 1991 m. sausio mėnesį kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos – civilių asmenų užpuolimas bei jų žudymas, sunkių sveikatos sutrikdymų padarymas, kitoks nežmoniškas elgesys su civiliais asmenimis, vykdant ir remiant kitos valstybės politiką, vertinamas kaip nusikaltimai žmoniškumui.
Anot teisėjų, prieš pradedant karinę operaciją buvo žinoma, kad užimami objektai nėra kariniai, saugomi civilių asmenų. Nei vienas iš kaltinamųjų kariškių neatsisakė vykdyti neteisėto įsakymo, nors, atvykę prie užgrobiamų objektų ir pamatę ten esančias žmonių minias, suprato, kad gali kilti panika, žūti ar būti sužaloti žmonės.
Teismas padarė išvadą, kad civilių asmenų nužudymai ir įvairaus sunkumo laipsnio sužalojimų padarymai karinės operacijos metu buvo ne atsitiktiniai nusikaltimai, o nuosekli, iš anksto suplanuota ir numatyta didelio masto ir sistemingo civilių gyventojų užpuolimo dalis, vykdant TSRS bei jos politinės partijos TSKP politiką, kurios tikslas buvo išlaikyti Lietuvą TSRS sudėtyje.
„Bendri TSRS jėgos struktūrų kariškių veiksmai atitiko klasikinio pasirengimo puolimui ir jo vykdymo elementus: gautas politinis pritarimas, sukurta vadovavimo piramidė, atliktas pajėgų koncentravimas ir atlikti puolamieji veiksmai, – nurodė teismas. – Išlaikyti pagrindiniai puolimo principai – puolimui pasirinktas netikėtas (nakties) laikas, atlikta detali puolamųjų objektų žvalgyba, panaudotos vietovės sąlygos, pasirinktos netikėtos veiksmų kryptys, puolant iš skirtingų pusių.“
Anot teismo, 1991 metų įvykiai buvo Sovietų Sąjungos agresija prieš Lietuvą. „Tarptautinės teisės požiūriu 1940–1990 metais Lietuvos Respublika buvo okupuota valstybė, (...) nurodytas laikotarpis apibūdintinas kaip tęstinė TSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką. (...) 1990 – 1991 metais TSRS Lietuvoje tęsė 1940 metais pradėtą agresiją“, – nurodė teismas.
Anot jo, sovietų karių veiksmai 1991 metų sausį atitinka tarptautinėje teisėje numatytus nusikaltimus žmogiškumui.
Jau antroji byla
Sausio įvykių bylą nagrinėję teisėjai yra sulaukę Rusijos sankcijų, tačiau Lietuva žada, kad teisingumo vykdytojai bus saugomi.
„Lietuva imsis visų priemonių, kad apsaugotų savo teisėjus ir prokurorus nuo galimo politiškai motyvuoto Rusijos persekiojimo ir netoleruos užsienio valstybės sprendimų, jeigu šie prieštaraus teisingumo bei demokratinės teisinės valstybės principams. Visos Bendrijos pareiga yra ieškoti veiksmingų sprendimų saugant ES piliečius nuo neteisėto asmens sulaikymo ir galimos ekstradicijos veiksmų“, – teigė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Sausio 13-osios įvykiai jau buvo nagrinėti Lietuvos teismuose – dar 1999 m. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų. Tada kalėti buvo nuteisti Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S. Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.
Šioje byloje nustatytas aplinkybes galite perskaityti teismų priimtuose dokumentuose: Pirmosios instancijos teismo nuosprendį rasite paspaudę šią nuorodą.
Vėliau apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendį pakeitė, jį galite perskaityti paspaudę čia.
Dar kartą nuosprendis buvo pakeistas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – galutinį ir neskundžiamą nuosprendį galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.
Sausio 13-osios bylos įvykiai pasiekė ir Europos Žmogaus Teisių Teismą. Šio teismo priimtą Lietuvai labai svarbų sprendimą galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.
Reaguodama į Lietuvoje vykstantį Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą, Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas už akių yra inicijavęs baudžiamąsias bylas dėl esą nepagrįsto Rusijos piliečių persekiojimo Lietuvos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams. Lietuva šį procesą vertina kaip bandymą neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius pareigūnus, taip pat Rusijoje iškeltomis bylomis siekiama klaidinti visuomenę, nes yra skleidžiama melaginga informacija.