“Nekaltas”, - paaiškėjus naujoms aplinkybėms ne visi jų išgirdo išteisinamąjį nuosprendį. Tiesos triumfu nebegalėjo džiaugtis kaunietis Jonas Gramauskas, bet jo žmona Aldona pasiekė, kad vyras būtų reabilituotas.

Kelerius metus besitęsiančiuose teismų maratonuose ir kiti be kaltės kalėję lietuviai bando įrodyti, kad nelaisvės metai sugriovė jų gyvenimus, ir siekia prisiteisti milijonines kompensacijas.

Įrodymu virto automobilio numeris

A.Gramauskienės namuose - kelios knygų lentynos, tačiau jose ne grožinė, o teisinė literatūra.

Kelerius metus moteris studijuoja Baudžiamąjį kodeksą, teismų precedentus ir kitus įstatymus. “Ne kartą man sakė, kad nieko nepasieksiu. Kartojo, kad neturiu galimybių įrodyti, kad mano vyras mirė dėl prastų kalinimo sąlygų ir patirto streso. Bet pasiekiau ne vieną pergalę”, - mirusio vyro sutuoktinė tiki, kad ir Lietuvoje gali triumfuoti teisingumas.

Bet jai buvo sunku atgauti tikėjimą. Ne vienus metus ieškojo atsakymo, kodėl teismas be jokios kaltės į griežtojo režimo pataisos namus pasiuntė vyrą. Nekaltą taksi vairuotoją, nes trys jo automobilio numerio skaičiai sutapo su nusikaltėlio.

1996 metų spalio 21-oji Gramauskų šeimai tapo lemtinga ir tragiška diena. Tądien sutuoktiniai susikivirčijo, nes A.Gramauskienė, negalėdama pakęsti vyro girtuokliavimo, ilgai priekaištavo sutuoktiniui. Tą pačią dieną į policiją kreipėsi viena kaunietė ir pasiskundė, kad naktį ją sumušė ir apiplėšė taksi vairuotojas bei jo pažįstamas keleivis Ričardas. Nukentėjusioji įsidėmėjo tiktai tris automobilio numerio skaičius, kurie sutapo su J.Gramausko mašinos numeriu.

Vėliau pamačiusi šį kaunietį policijos komisariate nukentėjusioji pareiškė, kad jos skriaudikas yra būtent jis. Policininkams, prokurorams ir teisėjams to užteko, kad J.Gramauskas būtų nuteistas. Nors kaunietis buvo teisiamas pirmą kartą gyvenime, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė griežtojo režimo pataisos namuose.

“Jautė, kad teismas nebus teisingas. Bet aš vis kartojau, kad klysta. Sakiau: “Tave paleis teismo salėje”, - savo žodžius prisimena kaunietė. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Furmanavičius perskaitė sveikam protui prieštaraujantį nuosprendį. “Tą dieną pradėjau verkti, iki šiol taip ir nenustojau”, - nosine veidą nusišluosto be kaltės nuteisto vyro našlė.

Laiškai prognozavo mirtį

A.Gramauskienės samdyti advokatai apskundė nuosprendį Kauno apygardos teismui. Atsižvelgęs į šališkas interpretacijas, panaikino apylinkės teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo tirti Kauno apylinkės prokuratūrai.

“Vis kartojau, kad dar keli mėnesiai, ir jis bus laisvas. Tačiau jo laiškai darėsi vis niūresni, vyrą buvo apėmusi bloga nuojauta”, - sutuoktinio laiškus rodo našlė. Jie persmelkti liūdesio ir skausmo. Vyras rašo apie nepakeliamas kalinimo sąlygas ir psichologinį išsekimą.

Išteisinamojo nuosprendžio J.Gramauskas nespėjo išgirsti - iš tuometinės Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į Lukiškių kalėjimą atvežtas vyriškis mirė įkalinimo įstaigos kameroje. Mirties liudijime medikai nurodė, kad kaunietis mirė dėl išeminės širdies ligos.

“Dėl sutuoktinio mirties yra kaltos Lietuvos teisėsaugos institucijos, dėl kurių jis pateko už grotų ir buvo nuteistas kalėti. Svarbiausia įrodyti, kad neteisėti jų veiksmai sukėlė mano vyro mirtį”, - A.Gramauskienė kovos, kad būtų atlyginta moralinė ir materialinė žala.

Tikslas - nubausti kaltininkus

Kovinga našlė jau pasiekė ne vieną pergalę, tačiau ne galutinį laimėjimą. Dėl A.Gramauskienės pareikšto ieškinio Lietuvos valstybei bylą nagrinėjantis teismas net kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir prašė išaiškinti, ar kompensacija už padarytą moralinę žalą gali būti išmokama ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems, jeigu nukentėjęs asmuo miręs, o žalos atlyginimo dydis negali būti ribojamas įstatymais. Konstitucinis Teismas priėmė palankų sprendimą.

“Nors teisininkai ne kartą kartojo, kad Lietuvos įstatymai to nenumato. Pasirodo, jie klydo”, - net per pietų pertrauką moteris varto teismų nutartis ir naršo teisiniuose interneto portaluose.

Namuose tam turi mažai laiko - daug dirba, nes privalo išlaikyti nepilnametę dukterį. “Dimela Lietuva” vyr.finansininkė skundžiasi, kad jos darbas nėra labai gerai apmokamas, todėl dažnai priversta taupyti. Tačiau milijono litų kompensacijos siekia ne todėl, kad pagerintų šeimos materialinę padėtį.

Praėjusį mėnesį A.Gramauskienė teismo paprašė paskirti jos mirusio sutuoktinio ligos ekspertizę. Visas išlaidas moteris pažadėjo padengti iš savo santaupų.

“Noriu įrodyti, kad teisėsaugininkai klysta. Jie privalo prisiimti atsakomybę”, - rankų neketina nuleisti A.Gramauskienė. Kodėl? Toks jos vienintelis tikslas. “Dar yra dukra Renata, kurią privalau užauginti”, - ašaros pasirodo moters akyse.

“Dar keleri metai, ir išaiškės tiesa. Kitaip tokių istorijų, kaip mano vyro, bus dar ne viena”, - neabejoja vyrą palaidojusi moteris.

Kalėjime patyrė smurtą

Kalvarijų savivaldybėje Trakėnų kaime gyvenantis Sigitas Kidolius laukia šaukimo į teismą. Bet šį kartą, kitaip nei tuomet, kai buvo teisiamas už žmogžudystę, - be baimės. Šioje byloje jis - ieškovas. S.Kidolius ketverius metus buvo už grotų, kol galiausiai, radus kitus nusikaltimo vykdytojus, buvo paleistas.

Skurdžiai gyvenantis kaimietis neturėtų pinigų advokatui. Bet pradėjus aiškėti skandalingoms aplinkybėms, teisininkai patys jį susirado. “Jūs nežinote, ką patiria kalėjime sėdintys žmonės. Juk kažkas turi už tai sumokėti”, - ketverius metus kalintas vyras žada įrodyti savo tiesą.

Baimė, smurtas ir nuolatinė įtampa - taip kalėjime praleistas dienas apibūdina buvęs nuteistasis. Jis nepriklausė įtakingųjų kastai, todėl ne kartą patyrė smurtą. “Reikėtų ten įkišti tuos, kurie mane nuteisė”, - kumščius suspaudė kaimietis.

Kokia suma jis vertina patirtą moralinę žalą? “Sunku įvertinti pinigais, bet jie privalės sumokėti bent pusę milijono”, - ryžtingai pareiškia jis.

Tokių pinigų kaimietis nėra matęs, todėl jau dabar planuoja, ką įsigytų. “Gal padoresnį namuką, automobilį, skaniau valgyti pasigamintume”, - žiba S.Kidoliaus akys. Dalį prisiteistos sumos jis privalės sumokėti advokatui, kuris gina jo teises.

Suvalkietis reabilitacijos ėmė siekti ne iš karto paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Prokurorus ir teismus skundai pasiekė tik tada, kai vyriškio namuose apsilankė advokatai, sužinoję apie galimai nekaltai kalėjusio žmogaus bylą.

Gegužę Vilniaus apygardos teismui jis įteikė skundą, kuriuo prašo pripažinti, kad teisėsaugos pareigūnai jį už grotų laikė nepagrįstai. Esą policija ir prokuratūra jį apkaltino, o teismas nuteisė dėl nusikaltimų, kurių šis nepadarė.

Surado kitus žudikus

Nuo ko prasidėjo košmaras S.Kidoliaus gyvenime? Kauno apygardos teismas jį nuteisė 1996-aisiais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad prie Lietuvos ir Lenkijos pasienio gyvenantis vyriškis Kalvarijos savivaldybėje nužudė ir apiplėšė krovininio sunkvežimio vairuotoją iš Estijos.

Tačiau neatlikęs nė pusės bausmės nuteistasis netikėtai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Paaiškėjo, kad policijos pareigūnai sulaikė kelis vyriškius, kurie iš tikrųjų padarė sunkų nusikaltimą. Vėliau teismas juos pripažino kaltais ir nuteisė.

Nuteistieji teismo posėdžiuose ir tyrimo metu teigė nepažįstantys S.Kidoliaus. Pareigūnams nepavyko nustatyti, kad į laisvę paleistas vyriškis būtų susijęs su nusikaltimais pasienyje.

Pasak Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroro Arūno Vereniaus, tyrimo metu S.Kidolius buvo prisipažinęs kaltu ir tai esą pagrindinis argumentas, kodėl jo negalima reabilituoti.

“Nors teismui ir nepavyko įrodyti, kad jis susijęs su nusikaltimais, tačiau didelės įtakos apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimui teisme turėjo jo prisipažinimas”, - aiškino A.Verenius.

“Ar jūs žinote, kaip jie išgauna prisipažinimą? Norėjau gyventi, kas man beliko, - nusispjovė kaimietis. - Gal bent dabar paaiškės tiesa?”

Įtarė verslininko nužudymu

Kalėjimo gultą buvęs Kauno politechnikos instituto mokslinis bendradarbis, mokslo daktaras Jonas Marozas išbandė prieš penkerius metus, kai keturis mėnesius praleido tardymo izoliatoriuje.

Už tai bandė išsireikalauti du milijonus eurų, nors Lietuvos apeliacinis teismas metų pradžioje tokį ieškinį atmetė.

Areštinėse patirtus išgyvenimus J.Marozas vadina košmaru, o teisėsaugininkų mestus kaltinimus - reputacijos suteršimu. 2002 metais Kauno policija pradėjo tirti automobiliais prekiaujančios bendrovės “Bruksus” akcininko ir vadovo 44 metų R.Butauto dingimo aplinkybes. Netrukus J.Marozo namuose buvo atliktos dvi kratos, paimta įvairių daiktų, o kaunietis buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai.

Teisėsaugininkai tuo metu buvo įsitikinę, kad užčiuopė R.Butauto, kurį mano esant nužudytą, pėdsakus, nes verslininkas dingo po to, kai apsilankė J.Marozo namuose.

R.Butauto žmogžudyste sunkinančiomis aplinkybėmis J.Marozas buvo apkaltintas prieš ketverius metus. Dėl šių įtarimų jis 129 dienas buvo suimtas, 63 dienas praleido namų arešte griežtomis ir 74 dienas - švelnesnėmis sąlygomis.

Iki šiol teisėsaugininkams nepavyko rasti nei dingusio R.Butauto kūno, nei surinkti pakankamai J.Marozo kaltės įrodymų.

Teisėjas: “Atsakomybe būtina dalytis”

Teisėjai kartais į kalėjimą pasiunčia niekuo dėtus žmones. Kaip jie jaučiasi paaiškėjus, kad nuteistas žmogus - nekaltas. Ar teisėjams nederėtų prisiimti dalies atsakomybės? Ar jie bent atsiprašo be kaltės įkalintų žmonių ir jų artimųjų?

Kauno m. apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Gerutis Varanavičius sako, kad negalima atsakomybės versti vien teisėjams. “Priimdami nuosprendį, jį grindžiame surinkta medžiaga ir įrodymais, - sako G.Varanavičius. - Egzistuoja teorinė galimybė, kad kai kurie įrodymai klastojami, tačiau teisėjai - ne ekspertai, negalime to patikrinti.”

Moralinė atsakomybė - dar vienas dalykas, kurį, anot nuteistųjų, pamiršta juos į kalėjimą pasiuntę teisėjai. Bet G.Varanavičius ragina vertinti atsargiau. “Gali meluoti liudytojai, ekspertai. Teisėjas nenusprendžia vien pažiūrėjęs į veidą”, - kolegas teisina G.Varanavičius.

Kiek Lietuvos kalėjimuose kalinčių žmonių nėra nusikaltėliai, G.Varanavičius nesiryžta spėti: “Laikomės principo: geriau dešimt kaltų laisvėje, nei vienas nekaltas kalėjime.”

Gina vieni kitus

Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas sako, kad Lietuvoje nepripažįstamos žmogaus teisės, o prastai dirbantys pareigūnai jaučiasi nebaudžiami.

- Pastaruoju metu vis dažniau pranešama apie neteisėtus suėmimus, kalinimus be kaltės. Kaip derėtų keisti šią situaciją? - “Kauno diena” paklausė K.Čilinsko.

- Pareigūnai turi tarnauti žmonėms. Tačiau gyvenimas diktuoja kitokią situaciją - žmonės tarnauja pareigūnams. Nieko baisaus, jei įtariamąjį sumuši, nes jis gali būti ir kaltas. Asmeninės pareigūnų atsakomybės nereikalaujama. Nei ikiteisminio tyrimo institucijų, nei teismų darbuotojai nebaudžiami.

- Šiuo metu net keli neteisėtai kalinti asmenys reikalauja atlyginti moralinę žalą, kurią vertina milijonais litų. Jūsų kolegos prognozuoja, kad teismai nesiryš priimti jiems palankių sprendimų. Ką manote Jūs?

- Tokioms prognozėms yra pagrindo. Žala turėtų būti priteisiama ne tik iš valstybės, bet ir pareigūnų. Sąmoningai klydusiems pareigūnams turi būti keliamos baudžiamosios bylos. Dabar, jei ir pradedami ikiteisminiai tyrimai dėl pareigūnų piktnaudžiavimų, jie nagrinėjami supaprastinta tvarka. Kitaip tariant, vieni kitus gina ir paprastai neranda kaltės.

- Teisėjai dėl neteisėto žmonių įkalinimo kaltę linkę versti ikiteisminių tyrimų institucijoms. Nukentėjusieji kartais įžvelgia ir tyčinių veiksmų. Ar būna atvejų, kai teisingumui įtaką daro tretieji asmenys ar kiti išoriniai veiksniai?

- Tai išimtiniai atvejai. Pastaruoju metu kai kurie verslininkai pateikia užsakymus nuteisti konkurentus. Stengiasi įkalinti. Bet dažniausiai jie persekiojami tik iki teismo.

- Ar Lietuvoje atlikti tyrimai, kiek procentų nuteistųjų kali be kaltės? Kaip jiems įrodyti, kad teismas priėmė klaidingą sprendimą?

- Dažniausiai tai lemia procesinės klaidos, neobjektyvumas, žmogaus teisių pažeidimai, o tai galima įrodyti Europos Žmogaus Teisių Teisme. Kol nėra oficialiai pripažinta, kad žmogus nekaltas, lieka kiti kriterijai. Lietuvos įstatymuose dar yra spragų, kurios leidžia nuteisti nekaltą žmogų.

Užsienyje išlaisvina organizacijos

Kitose šalyse veikia specialios organizacijos, kurios gina galimai neteisėtai įkalintų žmonių teises. JAV advokato Bario Šeko įkurta organizacija “Projektas - nekaltumas” ne kartą yra išlaisvinusi JAV kalinius. Ši organizacija stengiasi panaikinti neteisingus nuosprendžius ir kai kuriais atvejais pati atlieka tyrimą.

Vienas amerikietis, 26 metus dėl tariamo išžaginimo praleidęs už grotų, vėl yra laisvas. DNR tyrimas neseniai patvirtino, kad jis - nekaltas. 67 metų Luizas Diazas negalėjo suvaldyti džiaugsmo, kai išėjo iš Majamio kalėjimo Floridoje. L.Diazas buvo nuteistas dėl septynių tariamai įvykdytų ir mėgintų įvykdyti žaginimų.

Bet Lietuvoje kol kas neveikia nė viena panašaus pobūdžio organizacija.

Kompensaciją neteisėtai kalėję žmonės gali gauti net ir nesikreipę į teismą. Šiuo metu žalą nuo pareigūnų nukentėjusiems asmenims atlygina Teisingumo ministerija.

Tačiau ji vadovaujasi dar 1997 metais priimtu įstatymu, kuris numato maksimalią 10 tūkstančių litų sumą už moralinės žalos atlyginimą. Taip pat atlyginama ir turtinė žala, kurios dydis priklauso nuo nukentėjusiojo atlyginimo vidurkio.

Tuo atveju, kai nukentėjusiajam siūlomų pinigų nepakanka, jis gali kreiptis į teismą.