„Baudžiamosios atsakomybės už kraujomaišą nustatymas yra netikslinga ir neproporcinga priemonė“, — rašoma ministerijos rašte, kuris teikiamas Vyriausybei.
Anot ministerijos, neturint duomenų apie incesto paplitimą Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad egzistuojančios ar galimos švietimo, visuomenės poveikio priemonės yra nepakankamos kraujomaišos prevencijai. Ministerija teigia, kad vien tai, kad dalyje Europos valstybių kraujomaiša yra kriminalizuota, savaime nėra pagrindas taikyti pačią griežčiausią teisinės atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę.
Teisingumo ministerija rašo, kad kraujomaišos kriminalizavimas lems tai, kad šie atvejai taps labiau paslėpti, nes lytinių santykių partneriai dar labiau slėps savo santykius nuo aplinkinių, baimindamiesi gresiančios kriminalinės bausmės.
„Dėl to mažės galimybės visuomenės ar kitokio poveikio priemonėmis paveikti asmenis, kad jie nutrauktų šiuos savo veiksmus, mažės galimybės suteikti reikiamą psichologinę, medicininę ar kitokią pagalbą“, — rašo ministerija.
Pasiūlymą kriminalizuoti kraujomaišą Seime pateikusios socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė argumentuoja, kad kriminalizavus incestą būtų apginta silpnesniojo partnerio seksualinio apsisprendimo laisvė, taip pat sumažinta genetinių defektų rizika, apsaugota visuomenės gerovė ir sveikata.
Baudžiamąjį kodeksą parlamentarės pernai pasiūlė papildyti straipsniu, kad savanoriškai lytiškai santykiavę asmenys, siejami artimais kraujo ryšiais — tėvai su vaikais, seneliai su vaikaičiais, broliai su seserimis - būtų baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Už incestą asmuo neatsakytų tuo atveju, jei prieš jį buvo panaudota seksualinė prievarta.