„Praėjusiais metais teisėsaugos pareigūnai sulaikė apie 40 tūkst. asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus, bet tik mažai jų daliai – apie 3,5 tūkst. teismas skyrė suėmimą. Šie skaičiai liudija, kad galimai nepagrįstai buvo suvaržyta daugelio žmonių laisvė ir pažeidžiamos jų teisės“, – teigia teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Anot jo, Konstitucijoje numatytas tik vienas sulaikymo pagrindas – asmens, užklupto padarius nusikalstamą veiką, sulaikymas, o visi kiti atvejai galimi išimtinais atvejais.
Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis siūloma, kad nusikaltimo vietoje neužkluptas asmuo gali būti sulaikomas tuo pagrindu, kai pagal tyrimo duomenis jam reikia skirti suėmimą. Per 48 valandas jį būtų privalu pristatyti į teismą dėl suėmimo skyrimo.
Dabar tokios prievolės įstatymai nenumato.
Be to, projekte numatyta galimybė prokuroro nutarimą dėl laikinojo sulaikymo skyrimo apskųsti teismui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalėtų tokį skundą išnagrinėti per aštuonias valandas nuo jo gavimo ir dėl jo priimti nutartį. Jeigu teisėjas patenkintų skundą, sulaikytas asmuo būtų nedelsiant paleidžiamas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis būtų galutinė ir neskundžiama.
Šiuo metu įstatymas nustato, kad žmogus, nesutinkantis su jam pritaikytu dviejų parų laisvės suvaržymu, šį veiksmą per dešimt dienų gali apskųsti teismui.
„Teisingumo atstatymas šiuo atveju yra pernelyg lėtas, vėluojantis procesas. Žmogaus sulaikymas net ir trumpam laikui – nėra menkniekis, nes asmens laisvės suvaržymas yra griežčiausia teisinė priemonė. Nepriklausomai nuo jo termino, tai gali pakenkti asmens reputacijai, sukelti didelį sukrėtimą, paveikti šeimą“, – teigė E. Jankevičius.
Anot Teisingumo ministerijos pranešimo, teismų praktikos analizė rodo, kad dabar ikiteisminio tyrimo pareigūnai, priimdami nutarimą skirti galimą laikiną sulaikymą iki 48 valandų, dažnai net nesikreipia į teismą dėl asmens suėmimo.