Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, šių paslaugų įkainius svarbu tvarkyti kaip ir antstolių, ir notarų.
Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės teigimu, reikalinga esminė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pertvarka, pereinant prie vadinamosios krepšelių sistemos.
„Mes gauname labai daug skundų dėl kokybės (...). Pradėjus analizuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklą, matome, kad lėšų advokatams, nuolatos trūksta, ypač metų gale. Nors valandiniai įkainiai nėra dideli, nustatytas maksimalus valandų konsultacijoms skaičius ir šių valandų limitas yra nuolatos ir labai dažnai viršijamas. Ir kartais dešimteriopai“, – BNS aiškino ministras.
„Parengsime naują Vyriausybės nutarimą ir limituosime viršytinų valandų skaičių, kad negalėtų būti jų labai daug“, – pridūrė E. Jankevičius.
Valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai, tai yra procesiniams dokumentams rengti, atstovauti ar gynybai bylose, išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, atlyginti, per metus skiriama beveik 5 mln. eurų.
Įvertinus asmens turtinę padėtį, ši pagalba gali būti suteikta nemokamai arba mokama iš dalies, kai valstybė padengia 50 ar 25 proc. išlaidų.
Ministro teigimu, advokato darbo laiko maksimalių ribų nustatymas negali būti taikomas didelės apimties baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui, tokiose kaip Sausio 13-osios byla.
Tačiau ministerija sako nustačiusi atvejų, kai net nesudėtingose civilinėse bylose, pavyzdžiui, nutraukiant santuoką bendru sutarimu, advokatas prie pagrindinio 7 val. laiko nurodo sugaišęs dar 62 papildomas valandas. Vienos tokių paslaugų valandos kaina 13 eurų.
„Pavyzdžiui, advokatas, teikdamas prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, nurodė, kad peticijai Europos Žmogaus Teisių Teismui surašyti sugaišo 85 valandas, t. y. beveik dvi savaites“, – pažymi ministerija.
I. Vėgėlė: būtina esminė pertvarka
Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė pabrėžė, kad nustatyti įkainiai už gynėjų teikiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas yra vieni žemiausių Europoje, tad kalbėti, jog „advokatai uždarbiauja ar gauna labai didelius pinigus iš valstybės, nėra tikslu“.
„Valstybė nuolat didina valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos paslaugų skaičių – dabar vaikams skiriamas privalomas advokatas, pernai praplėstas nukentėjusių aukų sąrašas, kuriems advokatą turi pateikti, o biudžeto nedidina. Tuoj nusirisime iki to, kad išvis niekas šios paslaugos nenorės teikti iš advokatų. Todėl mes privalome padaryti reformą su kažkokiu protingu krepšeliu, kad būtų visiems naudinga ir paslaugos teikėjui, ir paslaugos gavėjui“, – BNS sakė I. Vėgėlė.
Jis vylėsi, kad tiek ministerija, tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba „turės drąsos padaryti rimtą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reformą, o ne bandys taisyti jau sugadintą ir sulūžusį visiškai ar prastai važiuojantį automobilį“.
Tokia esmine pertvarka I. Vėgėlė vadina krepšelių sistemą, jau veikiančią kitose – sveikatos, švietimo – srityse.
„Manau, kad yra ypač geras metas imtis ir padaryti šią sistemą panašią, kaip yra visos kitos Lietuvoje veikiančios tokio tipo sistemos, kai valstybė apmoka už kokią nors paslaugą krepšelio principu – yra paslauga, kuri yra tam tikras krepšelis, jei pareiškėjas nori daugiau, jis susimoka papildomai, advokatas negali gauti daugiau, nes tai yra tokio dydžio krepšelis. Ir viskas. Ir yra super mažai kontrolės, ir didelis aiškumas ir skaidrumas, ir valstybė sutaupo daug lėšų kontrolei ir popierizmui“, – aiškino I. Vėgėlė.
Teisingumo ministerijos duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kasmet išnagrinėja 45 tūkst. asmenų prašymų, šias paslaugas teikia apie 500 advokatų.
Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiama asmenims, kurie dėl sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali savarankiškai apginti pažeistų ar ginčijamų savo teisių ir įstatymų saugomų interesų.