Ministrė: mažiau linčo teismų, daugiau sąmoningumo
Paskutinėmis savaitėmis pastebimas vis dažnesnis linčo teismas, kai visuomenė imasi veiksmų. Delfi primena, kad šią savaitę dėl nepilnamečių tvirkinimo ne kartą prieš teismą stojusio asmens automobilyje sėdėjo nepilnametė. Aplinkiniai tai pamatę iš automobilio jį ištraukė ir jam trenkė.
Teisingumo ministrė E. Dobrowolska laidoje „Delfi interviu“ pabrėžė spragą tarp realiai vykstančių ir užregistruotų tokių nusikalstamų veikų.
„Jeigu mes kalbėtume apie sudėtingas ir visuomenei ypač jautrias baudžiamąsias bylas, kai tai yra susiję su nepilnamečiais, ypatingai – seksualiniais nusikaltimais, galima suprasti, kodėl tai yra jautru. Tai turėtų būti jautru. (…) Spraga yra tarp to, kiek mes turime užregistruotų nusikalstamų veikų – ikiteisminių tyrimų ir to, kiek tokių veikų yra įvykę. Tai yra labai didelis atotrūkis. Mes nežinome, kiek yra tokių atvejų. Ir čia yra dvi pagrindinės sudedamosios dalys“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė teisingumo ministrė E. Dobrowolska.
Pirmoji – asmenys apie tai nepraneša, antrasis – pasitikėjimas visuomene, sakė ministrė.
„Neretai tas linčo teismas būna ir į auką, nukentėjusį asmenį nukreiptas. Nebūtinai mažamečiai, bet jei tai yra moterys, nukentėjusios nuo seksualinių nusikaltimų. Dažnai jos sulaukia smerkimo – ar tik ne pati kalta, ar neišprovokavai. Tikimybė, kad asmuo pasidalins ir praneš apie įvykį kaip nukentėjęs asmuo yra labai sudėtinga“, – problemą įvardijo teisingumo ministrė.
„(Reikia, aut. p.) mažiau linčo teismo, daugiau sąmoningumo. Kalbėti, kas yra neleistina ir reaguoti, kad asmuo nebijotų kalbėti. Dabar žmonės vis dar nepraneša“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė E. Dobrowolska.
Ministrė dar pridūrė, jog ne pati bausmė atgraso žmones, bet bausmės neišvengiamumas.
„Kai mes užtikriname, kad bausmė yra neišvengiama, sulaukti teisingumo yra pagrindinis rodiklis visuomenės saugumo“, – teigė laidos „Delfi interviu“ pašnekovė.
„Niekas anksčiau teisingumo nesiekė dar karo metu“
Penktadienį bus minimos Rusijos pradėto karo Ukrainoje metines. Paklausta, kada prasidės teisiniai procesai dėl karo Ukrainoje kaltininkų, teisingumo ministrė laidoje „Delfi interviu“ išvardijo šiuo metu pradėtus teisinius kelius.
„Jeigu mes žiūrėtume į visus teisinius kelius, kuriuos mes turime ir naudojame, tai yra jau yra pradėti. Pats pirmasis – Lietuva inicijavo ir pati pirmoji iš visų valstybių kreipėsi į Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl nusikaltimų žmogiškumu, dėl karo nusikaltimų. Ir pirmą kartą istorijoje mes matome, kad tyrimas būtų pradėtas per mažiau nei parą nuo kreipimosi.
Šiai dienai mes jau turime 43 valstybes, kurios pasekė mūsų pavyzdžiu. Mes turime netgi įsteigtą koordinacinę grupę prokurorų, kurie yra pradėję tyrimus. (…) O Europos Komisija (EK) yra net skyrusi finansavimą Eurojust institucijai, kuri koordinuoja veiksmus, duoda savo duomenų bazes saugoti visus įrodymus“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė teisingumo ministrė.
Ji pripažino, jog surinkti, apdoroti ir nedubliuoti minėtų nusikaltimų Ukrainoje įrodymus yra milžiniškas iššūkis.
„Tokio koordinavimo turbūt niekada iki šiol nematėme, tas jau vyksta“, – sakė E. Dobrowolska.
Antrasis jau veikiantis procesas – taip pat juda, sakė ministrė.
„Praėjusių metų liepą inicijuotas Ukrainos kreipimasis į Tarptautinį teisingumo teismą dėl genocido konvencijos aiškinimo. Rusija kaltina Ukrainą, sakydama, kad jie vykdė genocidą prieš rusus. Akivaizdžiai tai yra piktnaudžiavimas prieš tarptautinę teisę, prie šitos byla ir Lietuva yra prisijungusi. Mes jau matome pirmuosius žingsnius“, – pabrėžė teisingumo ministrė.
O trečioji byla, anot jos, jau yra Europos Žmogaus teisių teisme.
„Lietuva taip pat yra prisijungusi – Ukraina prieš Rusiją dėl žmogaus teisių pažeidimų. Matome, kad tų procesų yra daug, bet jie nėra visi“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė E. Dobrowlska.
Tačiau procesų dėl agresijos dar nėra, sakė teisingumo ministrė.
„Tam, kad mes jį galėtume turėti reikia atskiro įrankio – specialaus Tarptautinio tribunolo. Tas užtrunka. Bet kai prieš metus buvome pirmoji valstybė, kuri pradėjo apie tai kalbėti ir buvo klausiama – ar tikrai (reikia, aut. p.). Tai dabar jau yra klausimas – kaip. Tikrai esame daug pajudėję“, – kalbėjo teisingumo ministrė E. Dobrowolska.
Ji teigė, jog pagrindinis dalykas yra užtikrinti, kad teismas aukščiausiems Rusijos vadovams būtų neišvengiamas.
„Ir mes matome prielaidas, kad tai įvyks. Niekada anksčiau net tarptautines bylas prieš valstybes, agresorius, kariškius niekas nevykdė tuo metu, kai dar yra aktyvi karo fazė. Bet mes nelaukiame – jau turime tris bylas, kuriose kalbame apie teisingumo siekimą“, – pabrėžė teisingumo ministrė E. Dobrowolska.
Ar gali būti baudžiami propagandistai?
Keliamas klausimas ir dėl propagandistų, kurie tiesiogiai ragina daryti nusikaltimus Ukrainoje patraukimas atsakomybėn. Ministrė laidoje paaiškino, ar tai yra įmanoma.
„Tai jeigu mes kalbėtume apie tarptautinius, didelius tribunolus ir teismus, kuriuos mes jau turime, atskiri nusikaltimai, ypatingai – Tarptautinis baudžiamasis tribunolas, kuris apima karo nusikaltimus, nusikaltimus žmogiškumui, tai kalba apie labai konkrečius veiksmus. Bet jei yra kalbama apie poreikį specialiam – tai apima agresiją – planai užpulti valstybę. Ir Baltarusija, duodama savo teritoriją irgi yra agresija.
Bet kai kalbame apie atskirus žmones, dalis jų galėtų būti ir nacionaliniu lygmeniu. O propagandistai, kurie aktyviai kursto, tikėtina, prisideda kitomis priemonėmis prie karo, jie turi savo atsakomybę. Esminis klausimas yra prioritetų susidėliojimas.
Nes pagrindinis klausimas Ukrainai – teisingumas ir greičiau, su mažesniais nuostoliais žmonėms turėti tą laimėjimą, kuris yra neišvengiamas“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė teisingumo ministrė E. Dobrowolska.
O kalbėdama apie viešosios erdvės dezinformacijos ir karo propagandos kurstymą ministrė priminė, kad ir Europos valstybės, tarp jų ir Baltijos šalys, labai aktyviai pakeitė savo reglamentavimą.
„Kad karo propaganda būtų draudžiama“, – pabrėžė laidos pašnekovė.