STT jau pripažino, kad agentai iš Seimo nario telefonus paėmė prievarta, kadangi jis nesutiko jų atiduoti gražiuoju.
Daugybė neatsakytų klausimų
Pats M. Puidokas tvirtino, kad jis nebuvo išleistas iš kabineto, pareigūnai jį smaugė ir naudojo smurtą. Advokato Kazio Bitario teigimu, jei išties buvo taip, kaip pasakoja parlamentaras, tokie veiksmai gali būti laikomi Konstitucijos pažeidimu.
„Kalbant apie Seimo nario imunitetą, ten kalba eina apie asmens judėjimo laisvės suvaržymą. Mano įsitikinimu, jei Seimo narys išreiškia aiškų pageidavimą, kad turi, nori išeiti iš šitos patalpos, jam tokia teisė turėjo būti suteikta“, - kalbėjo jis.
Pašnekovas neabejojo, kad visa krata turėjo būti filmuojama, todėl bus galima aiškiai ištirti ir įvertinti visas aplinkybes.
„Pareigūnai puikiai žino, į kieno kabinetą einama, kad konfliktas gali kilti. Manau, visos šios aplinkybės turėtų būti sėkmingai užfiksuotos vaizdo ir garso įrašais“, - sakė K. Bitaras.
Šis incidentas, pasak advokato, bus puiki proga teismams konkrečiai išaiškinti Seimo nario neliečiamybės ribas, nes parlamentaro imunitetas neapsaugo nuo kratų, o pagal įstatymą, kratos metu pareigūnai turi teisę neleisti žmonėms palikti patalpų.
Kad Seimo nario judėjimas negali būti varžomas be parlamento leidimo, pritarė ir Konstitucijos ekspertas profesorius Vytautas Sinkevičius. Tačiau jis nesiryžo vertinti šio konkretaus atvejo.
„Turime formuoti principą, kad negalima dangstytis neliečiamybe. Yra dalykas, kad negalima ribojama judėjimo laisvę, bet kiek ji buvo ribojama, tikrai nežinau“, - sakė jis.
Krėsti Seimo narį galima
Konstitucinis teismas jau anksčiau yra išaiškinęs, kad teisinė neliečiamybė neapsaugo nuo kratų.
„Seimo nario imunitetas neuždraudžia teisėsaugos institucijoms rinkti įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius kaltę. Bet reikia turėti tam rimtą pagrindą, - aiškino V. Sinkevičius. - Krata Seimo nario kabinete ar jo asmens krata nėra Seimo nario neliečiamybės pažeidimas. Imunitetas neturi būti vertinamas ir aiškinamas taip, kad asmuo gali išvengti atsakomybės, jei padarytas nusikaltimas.“
Tiesa, K. Bitaris pastebėjo, kad svarbu ir tai, ar leidimą krėsti parlamentaro kabinetą suteikęs teismas leido paimti ir M. Puidoko asmeninius daiktus, tokiu atveju ir prievartos panaudojimas neturėtų sukelti didelių problemų.
Tačiau yra ir kitas aspektas – agentai greičiausiai bet kokiu atveju galėjo patikrinti, ką Seimo narys turėjo kišenėje, nes galbūt jis ten įsidėjo savo padėjėjo daiktus, kuris įtariamas korupcija.
„Paimti iš jo ir įsitikinti, ar tai jo telefonas, ar kito asmens, galima, pareigūnai turi išsiaiškinti, kieno tas telefonas“, - sakė K. Bitaris.
Atliks tyrimą
Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas Seime sakė, kad dėl STT pareigūnų veiksmų prieš M. Puidoką bus atliktas vidinis tyrimas.
Į Seimą iškviestas Generalinės prokuratūros atstovas teigė kol kas negalintis atsakyti, ar pareigūnai neperžengė ribos atlikdami procesinės prievartos veiksmus, tačiau pažymėjo, kad Seimo nario imunitetas nėra absoliutus.
„Galiu pažadėti, kad bus atliktas išsamus vidinis patikrinimas, tiek iš pareigūnų pusės bus paimti paaiškinimai, kad būtų nustatyta, kaip viskas vyko, ar nebuvo peržengtos procesinių prievartos priemonių panaudojimo ribos“, – ketvirtadienį per Seimo posėdį sakė G. Ivanauskas.
Generalinės prokurorės pavaduotojas priminė, kad pagal įstatymus Seimo narys turi imunitetą, bet ne absoliutų.
„Pas mus nėra nei vieno – nei teisėjo, nei Seimo nario, nei kitų asmenų, kurie turi imunitetus, bet jie nėra absoliutūs. Konstitucinio Teismo yra pasisakyta, kad krata savaime nėra suvaržoma asmens laisvė.
Pirmiausia, išsiaiškinsime, kokios priemonės kratos metu buvo panaudotos, kodėl jos buvo panaudotos, ir tada neatmetu, kad galimai reikės net teisminės praktikos formuojant tam tikrą jėgos panaudojimą prieš Seimo narius, esant reikalui, kad šitas įvykis padės praktiką formuoti“, - sakė prokuroras.