Kaip žinoma, Seimas antradienį nepritarė Ž. Pacevičiaus atleidimui, nors jo penkerių metų kadencija baigiasi spalio 17 dieną ir pareigūnas pats pasiprašė atleidžiamas iš pareigų.
STT direktorių Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas – susiklosčius tokiai situacijai prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretą dėl Ž. Pacevičiaus atleidimo teiks antrą kartą.
„Konstitucija draudžia priverstinį darbą. Klausimas yra tik dėl procedūros: žmogaus niekas negali priversti dirbti per prievartą, bet turi būti išlaikyta procedūra. Tačiau procedūra negali būti tokia, kad jis dar apie metus būtų verčiamas dirbti“, - DELFI teigė Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjas J. Usonis.
Jo teigimu, asmens įsipareigojimas dirbti tęsiasi iki kadencijos pabaigos, kai kadencija baigiasi, tokios pareigos nelieka.
V.Sinkevičius: pasibaigus kadencijai Seimas turi atleisti pareigūną
Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Konstitucinis Teismas yra suformavęs doktriną, jog pats pareigūno kadencijos pasibaigimo faktas įpareigoja Seimą priimti sprendimą dėl asmens atleidimo.
Teisininko nuomone, tokiu atveju Seimas negali laisvai spręsti, atleisti pareigūną pasibaigus įgaliojimų terminui, ar ne – jis tiesiog turi pritarti atleidimui.
„Jeigu Seimas paskiria pareigūną tam tikram laikui, kadencijai, tai pasibaigus kadencijos laikui Seimas turi konstitucinę pareigą atleisti asmenį iš pareigų. Kitaip tariant, jis negali spręsti atleisti ar ne, pats kadencijos pasibaigimo faktas įpareigoja Seimą priimti sprendimą dėl šio asmens neatleidimo. Seimas taip pat negali motyvuoti, kad pareigūno neatleis, kol nebus pateikta kito asmens kandidatūra arba kol neaišku, kas taps kitu vadovu“, - DELFI sakė V. Sinkevičius.
V.Vaičaitis: galima galvoti apie įstatymų keitimą
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis savo ruožtu teigė nemanąs, kad formaliai neatleistas Ž. Pacevičius pats vienašališkai galėtų nebevaikščioti į darbą nuo termino, kai baigiasi jo kadencija.
„Mes galime kalbėti apie darbdavio korektiškumą arba nekorektiškumą, jei žmogus nori išeiti iš darbo, bet šiaip formaliai reikia laikytis tos procedūros. Kai pareigūnas skiriamas kolegialiai, gali išeiti taip – ne vieną kartą taip buvo“, - svarstė teisininkas.
V. Vaičaičio teigimu, tokia situacija liudija teisės aktų keitimo poreikį, kad iš darbo išeiti pasibaigus kadencijai panorę pareigūnai būtų lengviau atleidžiami.
„Galima galvoti apie įstatymo keitimo, bet kol jis nepakeistas aš tikrai negaliu sakyti, kad jo reikia nesilaikyti“, - teigė teisininkas.
V.Greičių atleido tik po KT sprendimo
Panaši situacija buvo susiklosčiusi su buvusiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininku Vytautu Greičiumi, kai pasibaigus įgaliojimų laikui prezidentas teikė Seimui dekretą dėl V. Greičiaus atleidimo, bet Seimas LAT pirmininką sutiko atleisti tik tada, kai prezidentas Valdas Adamkus paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinimo.
Konstitucinis Teismas tuomet paskelbė sprendimą, kuriuo išaiškino, kad pasibaigus kadencijai Seimui kyla priedermė veikti taip, jog teismo pirmininkas būtų atleistas.
„Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimui įgyvendinant konstitucinius įgaliojimus, susijusius su Aukščiausiojo Teismo pirmininko (ar šio teismo skyriaus pirmininko) atleidimu pasibaigus įstatymu nustatytam jo įgaliojimų laikui (kadencijai), ir tuo klausimu Seimo posėdyje priimant atitinkamą individualų teisės taikymo aktą Seimo nariams kyla priedermė veikti taip, kad Seimas galėtų įgyvendinti iš Konstitucijos kylantį reikalavimą atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininką (ar šio teismo skyriaus pirmininką) pasibaigus įstatymo nustatytam jo įgaliojimų laikui“, - sprendime rašė Konstitucinis Teismas.
J.Žilys: analogiją taikyti galima, bet reikia tikėtis Seimo išminties
Mykolo Romerio universiteto profesorius Juozas Žilys teigia, kad Konstitucinio Teismo sprendimas gali būti analogijos principu pritaikytas ir Ž. Pacevičiaus atveju, tačiau, jo nuomone, nėra tokios jėgos, kuri priverstų individualius Seimo narius balsuoti vienaip, o ne kitaip.
„Iš esmės nėra teisinių sąlygų, kad individualūs Seimo nariai balsuotų taip, o ne kitaip. Ir praeityje buvo daug probleminių situacijų, kai Seimas tartum privalėjo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, o štai ir nepriėmė. Jėgos, kuri priverstų Seimo narį balsuoti tik taip, o ne kitaip, nėra. Po tokių balsavimų visuomet gali kilti probleminių klausimų ir belieka visados tik tikėti, kad Seimo narys supranta, už kokius sprendimus jis turėtų balsuoti turėdamas galvoje Konstituciją ir kitus įstatymus“, - DELFI sakė profesorius.
Pasak J. Žilio, jo asmenine nuomone, tais atvejais, kai baigiasi pareigūno kadencija ir kai pats pareigūnas pageidauja būti atleidžiamas, Seimo procedūra galėtų būti supaprastinta taip, kad balsavimas dėl tokio atleidimo būtų ne slaptas, o viešas.
„Jeigu pasakius individualią nuomonę, man atrodo, kad tais atvejais, kai yra asmeninis pareigūno prašymas atleisti jį iš pareigų ir yra Respublikos prezidentės teikimas, tai vargu, ar Seimas turėtų įtariai žiūrėti į tokius valios pareiškimus ir galbūt pakaktų juridiniam faktui fiksuoti atviro balsavimo“, - teigė teisininkas.
„Prezidentei nieko daugiau nelieka, be abejo, tik teikti pakartotinai dekretą. Tokių pakartotinų personalinių teikimų būta ir anksčiau“, - pridūrė profesorius.
Teisininko teigimu, Ž. Pacevičiaus atveju būtų galima taikyti analogiją su V. Greičiaus padėtimi, kai Konstitucinis Teismas pasakė, jog Seimas iš esmės turėtų atleisti teismo pirmininką pasibaigus kadencijai, tačiau, pasak J. Žilio, belieka tik tikėtis, jog Seimo nariai suvokia savo pareigą.
„Analogija gali būti taikoma, bet vis tiek Seimo narių balsavimas yra amžinas klausimas. Belieka viltis, kad Seimo nariai suvokia savo pareigą. Kartu iš jų negalima atimti kažkokiu būdu teisės galvoti kitaip“, - reziumavo teisininkas.