Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienį atversta riaušių prie Seimo byla, kurioje kaltinimai pateikti net 87 žmonėms. Tokio dydžio byla – pirmas kartas Lietuvos teismų praktikoje.
Kol kas nė vienas iš įtariamųjų neprisiima kaltės, visi tvirtina buvę tik riaušių žiūrovai.
Kas laukia 2021-ųjų riaušių prie Seimo bylos?
Teisininkas G. Černiauskas Žinių radijo laidai „Aktualusis interviu“ teigė manantis, kad įrodymų šioje byloje surinkta pakankamai, nes renginys buvo filmuojamas.
„Riaušės kilo tik įsisiūbavus organizatoriams, kad galima būtų iš taikaus mitingo pereiti prie tam tikrų neteisėtų (veiksmų - aut.), kas ir sukėlė šiuo atveju prie Seimo rūmų susistumdymą su policija, žiniasklaidos atstovais, dėl ko yra nukentėjusi visa grupė žmonių“, – sakė jis.
Anot teisininko, kaltinamųjų iš tiesų yra daug, byla didelės apimties, todėl, jo manymu, procesas turėtų būti organizuojamas nepertraukiamai, apsibrėžiant tam skirtą laiką, kad būtų galima bylą išnagrinėti per vasarą.
„Kai nėra sirgimų, kai nėra kokių nors kitų aplinkybių, kurios trukdytų procesui“, – sakė jis.
Anot teisininko, taip pat reikėtų, kad būtų užtikrinti atsarginiai advokatai, jei vienas ar kitas teisininkas negalėtų dalyvauti procese. Jo teigimu, taip būtų pažeistos kaltinamųjų teisės.
Žinių radijas primena, kad 2009 metų riaušių prie Seimo byloje taškas buvo padėtas tik po ketverių metų. Tuo metu dabar kalbama, kad sprendimo galime tikėtis 2024 metais.
Teisininko G. Černiausko teigimu, jei byla būtų nagrinėjama paskiriant keletą posėdžių per mėnesį, ji nebūtų išnagrinėta ir per dešimt metų.
„Čia jau teismo atsakomybė organizuoti bylą taip, kad būtų maksimaliai greitai išnagrinėta tokios apimties byla. Taip pat ir ekonominis aspektas tokios bylos yra ne paskutinėje vietoje“, – pabrėžė jis.
Jis ragina ją paskelbti prioritetine ir išnagrinėti kaip galima greičiau.
Kaltinamųjų advokatai riaušių bylą vadina politine.
Tačiau teisininkas sako, kad jeigu yra įžeidinėjami policijos pareigūnai, nevykdomi teisėti jų nurodymai, į juos mėtomi daiktai stengiantis sužaloti, jeigu stumdomi žiniasklaidos atstovai, stengiamasi jiems sutrukdyti nušviesti įvykius, politikos tame nėra.
„Tai yra chuliganiški veiksmai. Galbūt tai yra inspiruota kažkokių grupuočių, asmenų, kurie suinteresuoti, kad tokie procesai vyktų Lietuvoje ir kad to stabilumo nebūtų“, – pabrėžė jis.
Be to, anot teisininko, Baudžiamasis kodeksas labai aiškiai apibrėžia, kas yra riaušės ir numato atsakomybę: areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų, o jei buvo panaudoti ginklai, sprogstamosios priemonės – iki 6 metų.
„Visuomenė pagrįstai turėtų tikėtis, kad iniciatoriai ir aktyvūs dalyviai šių riaušių vis dėlto būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti taip, kaip numato įstatymas“, – teigė jis.
Ar bus sunku įrodyti riaušių organizavimo faktą?
G. Černiauskas teigė manantis, kad teisėsauga kontroliavo tam tikrų asmenų susirašinėjimus, klausėsi telefoninių pokalbių.
„Manau, kad nemažai tokios medžiagos galėtų būti surinkta ir pateikta teismui, kad būtų galima vertinti organizatorių aktyvius veiksmus organizuojant ir koordinuojant riaušininkų ar aktyviausių žmonių, kurie perėjo prie smurtinių veiksmų, konkrečius veiksmus“, – kalbėjo jis.
Anot teisininko, reikia koncentruotis į šių duomenų analizę, norint įrodyti organizatorių vaidmenį: „Tikiuosi, kad prokuratūra yra savo darbą atlikusi tinkamai“.
Visą Žinių radijo pokalbį su G. Černiausku klausykite čia:
