Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, vien liepos 1–13 dienomis Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos neteisėtai kirto 1 720 pabėgėlių – beveik 8 kartus daugiau trečiųjų šalių piliečių nei per pastaruosius trejus metus (2018, 2019 ir 2020 m.) kartu sudėjus. Spėjama, kad tiek pat kartų išaugs ir tokių bylų teismuose skaičius.
„Apylinkių teismuose sprendžiami tik pirminiai su pabėgėlių teisine padėtimi Lietuvoje susiję klausimai“, – teigia Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė. Iš pradžių pabėgėliai atsiduria Valstybės sienos apsaugos pareigūnų rankose, tada atsakingos įstaigos kreipiasi į teismą dėl leidimo sulaikyti šiuos asmenis. Per 48 valandas teismas privalo išnagrinėti teikimus dėl sulaikymo skyrimo. Sprendžiant šio tipo bylas, institucija, kuri teikia teikimą dėl sulaikymo skyrimo, pasirūpina užsieniečio gynyba, o teismas organizuoja posėdį, kuriame dalyvauja institucijos atstovas, užsienietis, jo gynėjas ir vertėjas.
Vėliau procedūra persikelia į Migracijos departamentą. Tai sudėtingesnės, daugiau žinių ir ilgesnio pasirengimo reikalaujančios bylos. Šio tipo bylose užsieniečiai dažniausiai jau yra prieglobsčio prašytojai, todėl teismas privalo pasirūpinti jų gynyba, užtikrinti vertėjo dalyvavimą ir išnagrinėti teikimą iki tam tikro termino pabaigos; šių bylų sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Tokio pobūdžio bylose procesą pailgina vertėjų paieškos.
„Padėtis iš tiesų sudėtinga, nes nelegaliai sieną kirtusiųjų bylos nagrinėjamos skubos tvarka, organizuojant posėdžius kyla rimtų iššūkių dėl vertėjų paieškos, prireikia vertimo iš mums neįprastų kalbų, o tokių vertėjų Lietuvoje yra vienetai, vertimai kartais vykdomi ir iš kelių kalbų vienu metu“, – sakė E. Tamošiūnienė.
VSAT duomenimis, daugiausia žmonių migruoja per Druskininkų, Ignalinos, Varėnos, Šalčininkų ir Švenčionių rajonus juosiančias sienas. Nerimą kelia ir nepilnamečių migrantų atvejai: 18 m. nesulaukę pabėgėliai priimami tik Jonavos rajone įsikūrusiame Pabėgėlių priėmimo centre, kuris jau šiuo metu perpildytas – 212 vietų dalijasi 240 pabėgėlių.
Taigi kiekvienas individualus pabėgėlio patekimo į Lietuvą atvejis virsta teismine byla, kurių bendras skaičius teismuose reikšmingai padidėjo. Anot Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojos, jau dabar telkiamos jėgos teismuose, kad plūstant pabėgėlių byloms nesutriktų kitų ginčų nagrinėjimas teismuose, o kartu būtų užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė bei visos procesinės garantijos kiekvieno pabėgėlio byloje.
Būsimus esminius teismų darbo apimties pokyčius jau pastebėjo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri pateikė svarstyti teisėjų atlygio už padidintą darbo krūvį klausimą. Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatytais atvejais šios išlaidos galėtų būti kompensuojamos teisės aktų nustatyta tvarka iš Vyriausybės rezervo arba valstybės rezervo lėšų.
Seimas pritarė įstatymo pakeitimui, kuris įsigalios rugpjūčio 1 d. Įstatyme įvirtinta, kad bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas dėl iš anksto nenumatytų priežasčių žymiai padaugėjus gaunamų nagrinėti tam tikros kategorijos bylų per mėnesį. Teisėjų taryba nustatys priemokų už padidėjusį darbų krūvį mokėjimo tvarką, kuria remdamiesi teismų pirmininkai galės nustatyti šių priemokų dydį.