Sveikatos apsaugos ministras 2020 m. kovo 19 d. įsakymu skyrė Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai 6 050 000 eurų greitiesiems testams COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) įtarti įsigyti. 2020 m. kovo 19 d. laboratorija su UAB „Profarma“ sudarė sutartį dėl greitųjų testų įsigijimo. Tą pačią dieną UAB „Profarma“ su UAB „Bona diagnosis“ sudarė sutartį dėl greitųjų testų įsigijimo, o UAB „Bona diagnosis“ su SIA „Rouen Grains LV“ – sutartį dėl potencialių gamintojų (pardavėjų), galinčių tiekti COVID-19 testus, paieškos. Pagal šią sutartį UAB „Bona diagnosis“ pervedė SIA „Rouen Grains LV“ 454 931 eurų.
Generalinės prokuratūros prokuroras pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis visas šias sutartis bei valstybės naudai priteisti iš UAB „Profarma“, UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ iš viso 4 142 600 eurų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento laboratorijos ir UAB „Profarma“ sudarytą sutartį bei UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ sudarytą sutartį, taikė restituciją ir valstybei iš UAB „Profarma“ priteisė 145 200 eurų, iš UAB „Bona diagnosis“ – 3 997 400 eurų, o civilinės bylos dalį, kurioje ieškinys pareikštas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylos dalį iš naujo, pripažino negaliojančia atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ sudarytą bendradarbiavimo sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ sudarytą bendradarbiavimo sutartį negaliojančia kaip tariamą sandorį, sudarytą tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių.
Apeliaciniame skunde atsakovė SIA „Rouen Grains LV“ ginčijo prokuroro suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl bendradarbiavimo sutarties pripažinimo niekine, kadangi viešasis interesas jau buvo apgintas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad prokuroras patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka, sąrašą ir tokios teisės įgyvendinimas yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą. Nagrinėjamoje byloje prokuroro siekis, kad būtų įgyvendintas realus priteistų sumų grąžinimas (gavimas), pagrindžia prokuroro įgaliojimus ginti viešąjį interesą šioje byloje, juo labiau kad nepaneigta reali grėsmė, jog iš UAB „Bona diagnosis“ Lietuvos valstybei priteista itin didelė pinigų suma – 3 997 400 eurų – gali būti neatgauta.
Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis byloje įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
ELTA primena, kad dar 2020-ųjų gegeužę Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad greitųjų testų pirkimo sutartys, kurias 2020 m. kovą sudarė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir UAB „Profarma“, UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“, yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento.
Tąkart nuspręsta, kad, apeliacinės instancijos teismo sprendimu, UAB „Profarma“ valstybei turės grąžinti 145 200 eurų, o UAB „Bona diagnosis“ – 3 997 400 eurų, taip pat abi šios bendrovės turės sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vykdė formaliai, iš anksto parinkusi konkretų tiekėją, nesiekė įsitikinti, ar šio tiekėjo siūlomos pirkimo sąlygos (siūloma testų įsigijimo kaina, gamintojas ir kt.) yra palankiausios perkančiajai organizacijai. Toks pirkimų vykdymas pažeidė bendrąjį viešųjų pirkimų skaidrumo principą ir nesudarė sąlygų valstybės lėšas naudoti racionaliai.
Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad UAB „Profarma“ Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai pateiktame pasiūlyme nenurodė konkrečių tiektinų prekių, vėliau pateikė klaidingą informaciją apie testų gamintoją, pasiūlė protingais ekonominiais skaičiavimais nepagrįstą ir itin aukštą kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Profarma“, teikdama pasiūlymą ir sudarydama sutartį, siekė pasinaudoti susidariusia situacija dėl poreikio ypač skubiai įsigyti prekių neskelbiamų derybų būdu ir nesąžiningai gauti neprotingo bei ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną, o tokia veikla negali būti pripažinta atitinkančia geros moralės reikalavimus.