„Byloje surinkti duomenys patvirtino, kad jis net tik gavo užduotį, bet ir atliko konkrečius šnipinėjimo veiksmus“, – BNS sakė teismo atstovė Gintarė Daugėlaitė.
Generalinė prokuratūra siūlė R. Šešelį įkalinti aštuoneriems metams.
Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
Lietuvos įstatymai už šnipinėjimą numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų. Prokuroro pasiūlyta bausmė artima sankcijos vidurkiui.
„Manau, kad kaltė įrodyta, įvykdyta pavojinga nusikalstama veika. Gynyba mano priešingai. Mes išsakėme savo pozicijas“, – BNS yra sakęs prokuroras Redas Savickas.
Vyras savo kaltės nepripažįsta ir su kaltinimais nesutinka.
Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, 1974 metais Rusijoje gimęs ir Brianske gyvenęs vyras buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos organizacijos ir vykdė užduotis, susijusias su informacijos rinkimu bei jos perdavimu šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijai.
Pasak prokuratūros, surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis nuo 2015 metų iki jo sulaikymo 2017 metų gruodį rinko ir perdavinėjo informaciją apie Lietuvos kariuomenės karines jūrų pajėgas, NATO karo laivus bei jais gabenamą karinę techniką, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos jūrų uoste esančius objektus, įskaitant ir tuos, kurie turi strateginę reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui.
Įtariama, kad vykdydamas Rusijos žvalgybos organizacijos užduotis R. Šešelis rinko informaciją apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, bendrovę „Klaipėdos nafta“, šių objektų infrastruktūrą, rezervuarus, apsaugos sistemas ir jų pasikeitimus.
Duomenys apie tai, kad šis asmuo galėjo vykdyti neteisėtą veiką rinkdamas ir perdavinėdamas informaciją jį užverbavusios organizacijos atstovui, gauti vykdant kontržvalgybinę operaciją.
Prokuratūra pabrėžia, kad R. Šešelis nerinko ir neperdavinėjo įslaptintų dokumentų, tačiau jo veiksmai vertintini kaip nusikalstami, nes jis veikė vykdydamas užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotis.
Turima duomenų, kad kaltinamajam buvo duota užduotis užmegzti draugiškus santykius su Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų darbuotojais bei įgyti jų pasitikėjimą.
Iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje penki asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis. Kai kurie jų bausmes jau atliko.