Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad mažiausiai pusmetį aiškinsis, kaip bendrovės buvę vadovai galimai kyšininkavo vykdydami viešuosius pirkimus.
Baudžiamąją bylą dėl galimo kyšininkavimo ir papirkimo nagrinėsianti teisėja Laureta Ulbienė pirmajame posėdyje negalėjo pradėti aiškintis ikiteisminio tyrimo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos agentų ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų nustatytų aplinkybių – dėl nežinomų priežasčių nepasirodė kaltinimų sulaukęs buvęs bendrovės generalinis direktorius Darius Norkus ir vienos bendrovės padalinio vadovas Raimundas Dabravalskis.
Teismas paskelbė, kad bylos subtilybes pradės aiškintis tik rugpjūčio 22-osios posėdyje – iki to laiko D. Norkui turėtų būti paskirtas valstybės advokatas, nes jis nutraukė sutartį su anksčiau jį atstovavusia gynėja.
Teisme iš esmės nepradėta nagrinėti byla jau kelia naujas aistras – prieš posėdį kaltinamuoju patrauktas buvęs bendrovės pardavimų vadovas Nerijus Laurinaitis su advokatu surengė spaudos konferenciją, kurioje paskelbė, kad kreipėsi į prezidentę, premjerą, Seimo vadovus ir kitus aukščiausius teisinių institucijų vadovus – esą baudžiamosios bylos galimai buvo sufabrikuotos.
„Esu iš anksto pasmerktas ir be teismo sutryptas nusikaltėlis“, – pažymėjo N. Laurinaitis.
Anksčiau su D. Norkumi kitoje byloje kaltu pripažintas N. Laurinaitis tvirtino, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė jau įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, nes jis esą yra neteisėtas – bylą apeliacine tvarka nagrinėjusioje teisėjų kolegijoje buvo įtraukta teisėja Jūratė Damanskienė, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendusi klausimą dėl jam skirto kardomojo kalinimo.
Dėl to N. Laurinaitis teisėją apskundė Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Kaltinamasis taip pat kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydamas ištirti, ar ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius ir STT Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Daumantas Pocius galimai nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai esą galimai fabrikavo baudžiamąją bylą.
Tuo metu naujai teismui perduotoje byloje, kurioje tyrimas buvo pradėtas daugiau kaip prieš 3 metus, pareigūnai teigia nustatę „Vilniaus vandenys“ vadovų ir darbuotojų nusikalstamas veikas, bendrovei vykdant viešuosius pirkimus ir sudarant bei vykdant sutartis su kitomis bendrovėmis.
Ikiteisminio tyrimo metu tiriant 9 galimai nusikalstamos veiklos epizodus įtarimai dėl kyšininkavimo buvo pareikšti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ generaliniam direktoriui, keturiems bendrovės padalinių vadovams, bendrovės generalinio direktoriaus patarėjui viešųjų pirkimų klausimais ir trijų viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių bendrovių vadovams.
Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje įtarimai dėl kyšio reikalavimo iš viešojo pirkimo metu pasirinktos bendrovės direktoriaus už sutarties su bendrove „Vilniaus vandenys“ pasirašymą pareikšti tuomečiam generaliniam direktoriui D. Norkui, pardavimo ir rinkodaros direktoriui N. Laurinaičiui, gamybos padalinio vadovui Vytautui Kisieliui ir plėtros direktoriui Linui Didrikui.
Kaip yra pranešusi STT, D. Norkus taip pat kaltinamas kyšio reikalavimu iš kitos bendrovės, teikusios paslaugas „Vilniaus vandenims“, direktoriaus už tai, kad minėtai bendrovei būtų grąžinti uždelsti „Vilniaus vandenys“ šimtatūkstantiniai įsiskolinimai už suteiktas paslaugas.
Be to, įtarimai dėl padėjimo generaliniam direktoriui D. Norkui susitarti dėl kyšio priėmimo iš vienos Lietuvoje veikiančios stambios bendrovės teritorinio padalinio vadovo R. Dabravalskiui už neteisėtą veikimą bendrovės naudai organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo konkursą pareikšti „Vilniaus vandenų“ vadovo patarėjui viešųjų pirkimų klausimais Sauliui Lukošiui.
Dar vienoje byloje, kurioje buvo kaltinami D. Norkus ir N. Laurinaitis, teismas yra nustatęs, kad jie iš vienos akcinės bendrovės komercijos direktoriaus pareikalavo 16 tūkst. litų kyšio už tai, kad „Vilniaus vandenys“ pasirašytų su šia bendrove informacinių technologijų paslaugų tiekimo sutartį. Po kurio laiko N. Laurinaitis pakeitė reikalavimą ir kaip kyšio dalį priėmė apmokėtą poilsio kelionę į Egiptą.
N. Laurinaičiui ir D. Norkui teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Ikiteisminį tyrimą dėl kitų tirtų galimai nusikalstamos veiklos epizodų, kuriuos tiriant įtarimai dėl kyšininkavimo buvo pareikšti „Vilniaus vandenys“ generaliniam direktoriui, vieno iš bendrovės padalinių vadovui, o dėl papirkimo – dviejų bendrovių direktoriams, šių metų sausio pabaigoje tyrimui vadovavęs prokuroras nutraukė, nes atlikus visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pastarųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.