Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Jūratės Juškaitės ir Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės šeima jau metus kartu augina dukrytę.
Tačiau metus užtruko, kol teisme pavyko pasiekti, kad vaikelio mama būtų pripažinta ir J. Juškaitė.
„Nuo šiandien esu savo dukros mama ne tik emociškai, tačiau ir „ant popieriaus“. Atsižvelgdamas į mano ir mano partnerės bendro gyvenimo, šeimos sukūrimo, vaiko planavimo ir susilaukimo aplinkybes, Teismas priėmė individualizuotą sprendimą“, – „Delfi“ atsiųstame komentare rašė J. Juškaitė.
Norėdami sužinoti teisinius teisėjos Dianos Butrimienės priimto sprendimo motyvus, „Delfi“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydami paskelbti bent dalį sprendimo motyvų, kurie nepažeistų proceso dalyvių privatumo, tačiau buvo paaiškinta, kad tai neįmanoma.
Visgi vieną svarbią detalę „Delfi“ pavyko išsiaiškinti.
„Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-06 nusprendė tenkinti pareiškėjos J. Juškaitės pareiškimą. Pripažinti J. Juškaitę nepilnamečio vaiko motina, o vaiką – J. Juškaitės dukra. Biologinė motinystė nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais“, – nusprendė teismas.
Detalė, kad teismas nustatė biologinę motinystę, reikšminga diskusijoje, nes viešojoje erdvėje buvo svarstyta, kad teismas vieną mamą galėjo įtvirtinti kaip biologinę, kitą – socialinę. Tačiau, panašu, šiuo atveju abi mamos yra biologinės.
Kalbame apie žmogaus teises
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Nekrošiaus, ši aplinkybė iš esmės nieko nekeičia.
„Mes šiuo atveju kalbame apie žmogaus teises, žmonių teises. Ir apie tokių žmonių teisę turėti vaiką. Šita teisė yra patvirtinta Europos Žmogaus Teisių Teismo. Kaip mes tą motyvuosime, kitas klausimas. Bet tokia teisė Strasbūro teismo jurisprudencijoje jau įtvirtinta“, – kalbėjo profesorius.
„Principas toks: mes gyvename tam tikroje tvarkoje, kaip visuomenė, esame įsipareigojusi prieš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, kartais reikia priiminėti sprendimus, kurie visuomenei nepatinka. Ir kartais sprendimai priimami greičiau teisminėje valdžioje nei pas politikus, kurie vis grežiojasi, kas bus po 4 metų, kai bus rinkimai“, – pridūrė V. Nekrošius.
Pašnekovo vertinimu, žingsnis po žingsnio Lietuva juda link įvairių pokyčių.
„Dabar bus dvi mamos, visuomenė pamatys, kas niekas neatsitiko, niekas neįvyko, jokios tragedijos, – kalbėjo jis. – Prisikurta įvairiausių baubų. Juk niekas nesako, kad dabar viską turi auginti dvi mamos. Juk turime klasikinę šeimą, viskas gražu, auginkite. Bet kodėl mes turime aiškinti kitiems, kad jiems taip negalime. Juk čia gamtos reikalai, juk mokslo įrodyta, kad tai natūrali gamtos būsena, apie 10 procentų visos gyvosios gamtos yra homoseksualūs. Tai kodėl jiems turime neleisti, aš niekaip nesuprantu. Aiškinti, kad taip kovojama prieš klasikinę šeimą... mano šeima klasikinė, prieš mano šeimą niekas nekovoja.“